Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Žmonių paieškos, gelbėjimo ir išsiliejusios naftos surinkimo jūroje ir Kuršių mariose funkcijas siūloma perduoti vienos institucijos žinion. Šiuo metu šias pareigas vykdo trys institucijos ir tai yra neracionalu – teigia tokią idėją keliančios uosto direkcijos vadovai.
Šiuo metu žmonių paieška ir gelbėjimu, naftos teršalų likvidavimu jūroje rūpinasi Karinių jūrų pajėgų kariškiai, Kuršių mariose – valstybės sienos apsaugos tarnyba, o uosto akvatorijoje – uosto direkcija. Pastarosios vadovai sako, kad tai – neracionalu vien dėl to, kad brangios įrangos tenka įsigyti visiems, todėl atsakingoms ministerijoms siūloma išanalizuoti galimybę perduoti šias funkcijas vienai žinybai. Labiausiai tam esą tiktų Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
„Uosto direkcijai laikyti ekipažus vien tai funkcijai, kur mes poreikį turim – ačiū Dievui – aišku labai retai – nėra racionalu. o ši institucija turi budėjimus visą parą, turi savo koordinacinį centrą ir bazes, ir paprastesnę galimybę gauti ES lėšas šioms funkcijoms vykdyti.“ – kalbėjo Krikštonių kaimo bendruomenės narė Irena Uleckienė.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai sako, kad toks pasiūlymas su jais dar nėra aptartas, todėl jo kol kas nekomentuoja. Kariškiai teigia, kad be jų pagalbos užtikrinti šias funkcijas jūroje – vargu ar pavyks.
„Kad ir kokia institucija organizuotų ir koordinuotų žmonių paiešką, gelbėjimą ir taršos likvidavimą jūroje vis dėlto Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų laivai, oro pajėgų sraigtasparniai turės būt pasitelkiami toms operacijoms vykdyti, nes nei viena kita institucija tokių pajėgumų neturi. Tiesiog pailgėtų reakcijos laikas“ – aiškino Karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius.
Žmonių gelbėjimas ir taršos likvidavimas pasieniečiams yra priskirti Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje. Lietuvoje kasmet įvyksta iki 60 incidentų, kada tenka gelbėti žmones jūroje ar Kuršių mariose.