H. Aspergeris buvo laikomas tikru savo srities pionieriumi, nes išskyrė daugybę požymių, kuriuos jis vadino „autistine psichopatija“. Šie požymiai tapo ligos, kuri vėliau buvo pavadinta Aspergerio sindromu, diagnozės pagrindu.
Kol buvo gyvas, austrų gydytojas tikino gynęs savo pacientus nuo nacių režimo. Kaip praneša BBC, H. Aspergeris teigė, kad jis buvo ieškomas gestapo, nes atsisakė perduoti jiems savo globojamus vaikus. Prieš jo mirtį 1980 m., jis buvo laikomas nacių ideologijos oponentu.
Viename interviu jis viešai teigė, kad nacių elgesys su žmonėmis, turinčiais fizinę negalią ar sergančiais psichinėmis ligomis, buvo nežmoniškas.
„Aš niekada nepalaikiau Hitlerio nuomonės, kad psichikos negalią turinčių žmonių gyvybė yra bevertė. Kitaip sakant, nepranešiau apie jų psichikos sutrikimus Sveikatos biurui – tai buvo tikrai pavojingas elgesys“, – pasakojo gydytojas. Jis paminėjo ir savo mentorių, kuris sugebėjo jį apsaugoti nuo gestapo, nepaisant jo antinacistinių pažiūrų.
Tačiau nauja dokumentų analizė, kurią atliko medicinos istorikas Herwigas Czechas, atskleidė, kad H. Aspergeris siuntė savo pacientus į Am Spiegelgrund kliniką. Ji liūdnai pagarsėjo kaip „eutanazijos“ klinika, nes joje buvo nužudyti 789 vaikai, daugiausiai mirtinomis injekcijomis arba dujomis.
Kiti vaikai, kurių daugelis sirgo rimtomis psichinėmis ligomis ar turėjo protinę negalią, klinikoje mirė nuo bado arba įstaigoje siautusių ligų. Su šiais vaikais buvo atliekami ir nežmoniški medicininiai eksperimentai.
Anksčiau manyta, kad šie dokumentai buvo sunaikinti, tačiau juos atradus paaiškėjo, kad H. Aspergeris „aktyviai dalyvavo“ vaikų eutanazijos programoje, ir dėl savo indėlio netgi gavo nacių režimo apdovanojimą. Dokumentų analizėje, paskelbtoje žurnale „Molecular Autism“, pateikiama įrodymų, kad mainais už lojalumą ir aktyvų dalyvavimą programoje, jam buvo suteikta daugiau karjeros galimybių.
Negana to, jis viešai palaikė „rasės higienos“ politiką, įskaitant ir priverstinę sterilizaciją. Išanalizuotose dokumentuose teigiama, kad savo darbu jis tarp nacių partijos lyderių įgavo žmogaus, „noriai palaikančio rasinės higienos politiką“, reputaciją.
Tai sukėlė nemažai diskomforto kai kuriems žmonėms, sergantiems Aspergerio sindromu, anksčiau laikytu savarankiška diagnoze, o dabar patenkančia į autizmo spektro sutrikimų sąrašą.
Kalbėdami apie sprendimą išspausdinti šį straipsnį, žurnalo redaktoriai „The Huffington Post“ sakė: „Mes suprantame, kad šis straipsnis ir jo publikavimas gali būti vertinamas prieštaringai“ ir „Mes tikime, kad šį darbą reikėjo publikuoti, siekiant atskleisti tiesą apie gydytoją, kuris ilgą laiką buvo vertinamas dėl savo indėlio į pediatrijos ir vaikų psichiatrijos mokslą, tačiau iš tiesų padėjo naciams vykdyti pasibjaurėtiną eugenikos ir eutanazijos politiką.“
Daugiau nei 1 iš 100 žmonių, kuriems yra diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, dabar gali jaustis pažeminti, nes serga jo vardu pavadintu sutrikimu.
Po straipsnio pasirodymo Jungtinės Karalystės nacionalinė autizmo draugija paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama: „Akivaizdu, kad nei vienas žmogus, kuriam yra diagnozuotas Aspergerio sindromas, neturėtų jaustis blogai dėl žiauraus gydytojo elgesio.“
