Vidutinė laimė teikia daugiau naudos nei euforija. Pernelyg didelis pasitenkinimas gyvenimu trukdo mums tapti turtingais ar padaryti sėkmingą profesinę karjerą.
Prieš keletą metų Ilinojaus universiteto psichologijos profesoriaus Edo Dienerio vadovaujama darbo grupė įrodė, kad lamingi žmonės uždirba daugiau nei nepatenkintieji gyvenimu. Po kurio laiko tas pats mokslininkas susimąstė: ar reikia žmogui siekti begalinės laimės? Tai buvo pretekstas pradėti naują tyrimą.
E. Dieneris ir jo kolegos išanalizavo „World Values Survey“ apklausos duomenis, kurie perteikė respondentų laimingumo lygį 10 balų sistemoje (10 - pats lamingiausias). Paaiškėjo, jog labiau gyvenimu besidžiaugiantys žmonės uždirba daugiau, tačiau vis dėlto yra riba. Žmonės, įvertinę savo laimingumą 10 balų uždirbo kur kas mažiau nei tie, kurie savo laimę įvertino 8-9 balais.
Kodėl nereikia būti pernelyg laimingu? Mokslininkas mano, jog vidutiniškai laimingi žmonės, priešingai nei itin laimingi, gyvenime labiau stengiasi. Jie siekia tikslų, tobulindami savo gebėjimus, yra dažniau linkę įsijungti į konkurencinę kovą, o tai juos grūdina ir formuoja kaip asmenybę. Žmonės, savo laimę vertinantys 10 balų, yra pernelyg savimi patenkinti, todėl tingūs ir nepasirengę kovoti.
Panašų tyrimą atliko Duke universiteto finansų specialistai. „Vidutinius optimistus ir pernelyg didelius optimistus skiria gebėjimas kontroliuoti save“, - sako Davidas Robinsonas, Duke tyrimo projekto vadovas. Pernelyg dideli optimistai linkę išlaidauti, skolintis, jie nemoka taupyti. Vidutiniški optimistai įvertina galimą nesėkmę ir taupo pinigus ten, kur tikrai galima sutaupyti.
Laimės lygis įtakoja ne tik finansinę žmogaus gerovę. Tyrimo metu E. Dieneris nustatė, jog sėkmę moksle taip pat lemia emocinė žmogaus būklė. Vidutiniškai laimingiems žmonėms moksle sekasi geriau nei nepatenkintiems gyvenimu ir geriau nei per daug laimingiems.
Taip yra todėl, kad labai laimingi žmonės lengviau susipažįsta, mėgsta bendrauti, turi daug draugų. Mokėjimas bendrauti su žmonėmis - raktas į laimingą gyvenimą, tačiau šis raktas netinka durims, atveriančioms kelią į materialinę gerovę ir sėkmę moksle. Galų gale, juk pernelyg laimingi žmonės vietoj to, kad dirbtų ir siektų tobulumo, kur kas mieliau leidžia laiką draugų kompanijoje.
Pabaigoje galima reziumuoti, jog sėkmė dažniau lydi laimingus, nei gyvenimu nepatenkintus žmones. Tačiau visiškos palaimos reikėtų vengti. Išlaikyti pusiausvyrą (nebūti nei nelaimingais, nei per daug laimingais) padeda bendravimas su tinkamais žmonėmis.
Atlikite psichologinį testą ir įvertinkite savo optimizmo lygį. Galbūt jums verta šį tą gyvenime pakeisti? Pavyzdžiui, jeigu nesijaučiate laimingi, tuomet daugiau bendraukite su optimistais ir venkite pesimistų, o jei gyvenimas jums – lyg nesibaigianti šventė, į draugus paieškokite pesimistiškai nusiteikusių asmenybių. Kad visuomet būtume geriausios formos mums būtinas tam tikras kiekis negatyvių emocijų, sako mokslininkai.
