Su liūdesiu stebėjau, kaip mano mėgstami žurnalai atsitveria nuo manęs, praeinančios skaitytojos, polietilenine siena. (Praeinanti skaitytoja – tai tokia persona, kuri, turėdama daug laisvo laiko, stoviniuoja prekybos centre ir sklaidinėja ją suintrigavusius straipsnius, nemokėdama už tai nei cento).
Toks sklaidinėjimas man buvo tapęs gana maloniu kasdienių apsipirkimų akcentu. Per visą praeinančios skaitytojos karjerą tik vieną kartą buvau sulaukusi pastabos iš labai stropaus parduotuvės apsaugininko.
Pamačiusi į polietileninę plėvelę supakuotus savo mėgstamiausius, supratau, kad dabar esu nuo jų atskirta. Mat polietileninės plėvelės draskymas gali būti prilygintas vagystei ar prekių gadinimui. Tačiau save gerbianti moteris skaito ne tik prekybos cente. Kartais namo ji grįžta anksčiau už savo sutuoktinį ir jaukiai, ramiai įsitaiso ant sofos vienoje rankoje laikydama kavos puodelį, kitoje – tik jai skirtą blizgantį žurnalą.
Kadangi jau buvo praėję pusė metų nuo tos dienos, kai paskutinį kartą sklaidžiau moteriško gyvenimo puslapius, nutariau kaip reikiant pasilepinti. Todėl iš prekybos centro parsinešiau ne tik kavos, bet ir glėbį įcelofanuotų žurnalų moteriškėms/panelėms. Tačiau pasiekti žurnalų turinį pasirodė ne taip jau lengva. Kava jau aušo ant stalo, o aš su žemaitišku užsispyrimu ir aukštaitiška ramybe draskiau nuo mylimų žurnalų polietilenines plėveles. Nudraskius plėveles laukė kitas ne mažiau sunkus paruošiamasis darbas: iš žurnalų reikėjo iškratyti visus pašalinius daiktus. Nors pašaliniais jų vadinti gal ir nereikėtų. Greičiau itin reikalingais šiuolaikinei moteriai.
Lengviausia buvo išpurtyti kadaise taip mylėtą, iš rankų į rankas ėjusį šmaikštųjį žurnalą „Panelė“. Iškrito tik 2008 metų Mados kalendorius su „Aprangos“ prekių reklama ir kvietimu „Keisk kailiuką – Būk stilingiausia mergina Marijos žemėje“. Prisipažinsiu, šiek tiek nusivyliau. Mat dar nuo senų laikų buvo likę džiaugsmingi prisiminimai apie „Panelėje“ atrastą kramtomos gumos gabalėlį ar malonių kvepalų mėginėlį. O dabar… Nieko kramtomo, nieko kvepiančio.
Gal anksčiau būčiau pykusi ant mamos, kad neleidžia ant sienos prisiklijuoti 2008 Mados kalendoriaus, tačiau dabar savo kambario sienų nenorėjau gadinti pati. Na taip, jei turėčiau nuosavą angarą ar požeminį bunkerį, būtinai vieną sieną dekoruočiau popso stiliumi.
Nuotaiką pakėlė tik “Panelės” siūlomas žaidimas „atrask tekstą tarp paveikslėlių”.
Nusivylusi lietuviško leidinio dovanomis, pamaniau, jog leidinys užsieniniu pavadinimu bus dosnesnis. Perplėšiau „Cosmopolitan“ celofaną. Popierėlių buvo šiek tiek daugiau, bet visi su tuo pačiu pasiūlymu: išsirink ir nusipirk. Tik moterys žino, kiek daug telpa šiuose žodžiuose. Tačiau šį kartą purtymas davė ir labiau apčiuopiamos naudos: trys žaliosios arbatos pakeliai, trijų skonių jūra. Išdidžiai nunešiau grobį į virtuvę. Bus kuo vyrui pasigirti.
Išpurčiusi tiek lietuvišką, tiek užsieninį moterų džiaugsmą, užsimaniau kažko tokio…seno gero tarybinio. Nors laikai nauji, seni prisiminimai lieka. Su nostalgija paėmiau žurnalą „Moteris“. Moteris tai ne panelė. Pareigos, statusas, rafinuotesni malonumai. Nuojauta neapvylė, čia radau visą moteriškos amunicijos komplektą: odos senėjimą lėtinančio kremo, rankų kremo mėginukai, vitaminų B kompleksas, saugantis nuo streso pasekmių, Tena lady (Gyvenk pasitikėdama savimi!). Ir trys skirtingų skonių žaliosios arbatos pakeliai. Vėl žygis į virtuvę.
Kava aušta, taip ilgiuosi malonaus skaitymo, bet darbas dar nebaigtas. Lieka du žurnalai paprastais lietuvių moterų vardais: „Ieva“ ir „Laima“. Išgirdusi šiuos du vardus, vis dėlto spėčiau, kad vyresnė iš jų Laima. Kartais pavartydama senus, į rūsį ištremtus žurnalus, dar randu tų „Laimų“. Tokių plonų, pilkų, gal todėl atrodo, kad ir nuoširdesnių. Ant titulinių viršelių – pagal tuometinę madą apsirengusios ir apsikirpusios moterys. Sunkūs laikai buvo…
Bet nuo gero gyvenimo storėjama. Sustorėjo ir moteriški žurnalai. Ir dovanas pradėjo dalinti. Matyti, kad „Laima“ rūpinasi ne tik moterų siela, bet ir kūnu: trys kremo mėginukai visiems gyvenimo atvejams, Tena lady. Aišku, trijų skonių žalioji arbata trijuose pakeliuose.
Tuo tarpu „Ieva“ mano, kad moterys ir taip pakankamai gražios, todėl joms tereikia trijų pakelių trijų skonių žaliosios arbatos. Ir skaitymo malonumas garantuotas.
Ataušusią kavą išpilu į kriauklę, gersiu arbatos.
