Kai pagyvenę žmonės savo namuose lieka vieniši ir nebepajėgūs viskuo pasirūpinti patys, jiems į pagalbą dažniausiai ateina kaimynai ir įvairių uždarbių ieškantys stipresnieji gyventojai. Tačiau kartais tokių pagalbininkų rūpestis baigiasi ir vienišiaus nužudymu. Už tokį nusikaltimą dabar pasiųstas už grotų Kauno rajono gyventojas Aleksandras Čiugajus (36 m.).
Purtosi kaltinimų
Kauno apygardos teismas, neseniai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. Čiugajus buvo kaltinamas nužudęs Didžiųjų Ibėnų kaimo (Vandžiogalos sen.) gyventoją Futiniją C. (83 m.), prieš tai dar ją lytiškai išnaudojęs, o po nusikaltimo dar ir apvogęs, paskyrė šiam 3 kartus anksčiau jau teistam vyrui subendrintą 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Tiesa, išžaginimo fakto teismui nepavyko įrodyti, nes po įvykio aptikti tokio įtarto nusikaltimo pėdsakai buvo nepakankami DNR tyrėjams neginčijamai nustatyti A. Čiugajaus kaltę, o jis pats tai kategoriškai neigė. Nors A. Čiugajus praeityje (dar 2003-iaisiais) ir buvo nuteistas bei kalėjo už išžaginimą, tačiau vien tai nereiškia, jog jis ir Didžiuosiuose Ibėnuose pasireiškė kaip lytinis nusikaltėlis. Taip nusprendė teismas.
Neigė A. Čiugajus ir senutės nužudymą. Jis pripažino keletą kartų sudavęs Futinijai C., tačiau tikino, kad jo smūgiai mirties negalėję prišaukti.
Neneigė teisiamasis tik elektrinio vandens siurblio vagystės iš Futinijos C. šulinio, bet ir tai įtikinėjo, kad močiutė šį prietaisą jam buvo padovanojusi.
Teismas tuo nepatikėjo ir paskelbė, kad A. Čiugajus yra žudikas ir vagis. Nusikaltėlį pasiųsdamas kalėti 15 metų, teismas dar įpareigojo jį atlyginti nužudytosios dukteriai turtinę ir moralinę žalą – sumokėti iš viso per 12 000 eurų (beveik 43 000 litų).
Bet nuteistasis šį Kauno apygardos teismo nuosprendį jau apskundė Apeliaciniam teismui ir tikisi, kad bus išgirstas labiau. Tačiau vyras gali būti nuteistas ir dar griežčiau, mat Kauno apygardos teisme jį kaltinęs prokuroras prašė teismo skirti senutės žudikui 18 metų nelaisvės.
Neabejinga kaimynė
Kaime palankiai vertintos Futinijos C. žudiku bedarbis A. Čiugajus tapo pernykščio sausio 14-osios vakarą. Jeigu ne pilietiška senutės kaimynė, ko gero, pareigūnai būtų kur kas ilgiau ieškoję įtariamojo, tačiau vakare į lauką išėjusi parūkyti moteris pastebėjo, kad kaimynės Futinijos C. name kažkas vis švysčioja žiebtuvėliu ar mobiliuoju telefonu. Moteris pamatė ir netoliese stovintį dviratį. Taigi suprato, kad močiutė namie turi kažkokį keistą svečią, ir nutarė palaukti, kol tas asmuo išeis.
Netrukus prie dviračio atėjo moteriai pažįstamas to paties kaimo gyventojas A. Čiugajus. Įtarimų sukėlė tai, kad jis į lauką išėjo ne pro namo duris, o nuo tos namo pusės, kur durų nėra – vadinasi, išlipęs per langą. Drąsi moteris iškart sustabdė A. Čiugajų, su kuriuo anksčiau visai neblogai bičiuliaudavosi, ir pasiteiravo, kodėl jis nešasi močiutės vandens siurblį. Užkluptasis elgėsi gana ramiai ir tuoj pat nesutrikęs atsakė, kad Futinijai C. tas siurblys nebereikalingas. Vis dėlto neabejinga kaimynė siurblį atėmė ir akimis nulydėjo ant dviračio sėdusį ir nuvažiavusį A. Čiugajų.
Tačiau mintys moteriai nedavė ramybės ir toliau – ypač tai, kad senutės name blykčiota žiebtuvėliu, kai visada galima užsidegti ir šviesą. O jos Futinijos C. kambariuose tą vakarą taip ir nebuvo. Be to, moteris pagal kvapą buvo pajutusi, kad A. Čiugajus buvo girtas, todėl pradėjo nerimauti ir paskambino senutės dukteriai Liudvikai F. papasakoti, ką mačiusi.
Liudvika F. pasakė atvažiuosianti pas mamą tik kitą dieną, nes tuo metu jau buvo susiruošusi nakčiai. Moteriai kažkodėl neatėjo į galvą paprašyti skambinusios kaimynės, kad skubiai nueitų pas jos mamą ir pažiūrėtų, ar viskas gerai. To nesugalvojo (arba baiminosi) ir pati senutės kaimynė. O dabar užtat likę amžinų dvejonių, ar nebuvo galima išgelbėti senutės gyvybės, jeigu jai, sunkiai sužalotai, skubiai būtų buvusi suteikta kvalifikuota medikų pagalba... Mirė kentėdama
Kitą dieną, kai pas savo močiutę Futiniją C. vidurdienį atvyko anūkas Alekas, išvakarėse kaimynės skambučio sulaukusios Liudvikos F. sūnus, greitai įeiti į namą negalėjo, nes durys buvo užsirakintos ir vidaus, o močiutė jų neatidarė. Apėjęs apie namą, Alekas aptiko pravirą langą ir per jį įlipo. Tada iškart tapo aišku, kad name močiutė turėjusi nekviestą svečią, nes visur buvo išvartyti ir iškuisti daiktai, o pati Futinija C. nebegyva gulėjo ant grindų. Senutės rankos buvo žaizdotos. Prieš dieną pas močiutę lankęsis šis anūkas žaizdų buvo nematęs, o ir močiutė jam niekuo nesiskundusi.
Specialistai nustatė, kad Futinija C. mirė labai kentėdama – jai buvo sulaužyta daugybė šonkaulių, nudegintos rankos (greičiausiai jos pačios šildymo prietaiso spirale).
Pradėjus tyrimą dėl nužudymo, netrukus buvo sulaikytas A. Čiugajus. Sugyventinę ir vaiką turintis vyras, kartais dirbdavęs medkirčiu, o kartais uždarbiaudavęs pas ūkininkus ar vienišus senukus, neigė nužudęs pensininkę. Tačiau, tą vėlų vakarą kaimynės užkluptas su vandens siurbliu, negalėjo nuneigti, kad lankęsis pas Futiniją C., kuriai anksčiau ateidavo už atlygį padėti padaryti įvairius darbus. Anot A. Čiugajaus, tuokart sutikta močiutė paprašiusi jo paskaldyti malkų. Jis tai ir padaręs, nors anūkas tikino, kad tai melas, nes malkų tuo metu kaip tik buvę pakankamai priruošta. Po to, anot A. Čiugajaus, jis užėjęs į vidų, nes Futinija C. žadėjusi sumokėti kažkiek pinigų. Jų ilgokai neradusi, tad jis padėjęs ieškoti. Šviesos name jiedu kažkodėl nedegę, todėl jis ir pasišviesdavęs žiebtuvėliu.
Anot A. Čiugajaus, prastos sveikatos senutė, tuo metu namie sukinėdamasi, kelis kartus nugriuvusi, o vienu metu iškeikusi A. Čiugajų ir net kirtusi jam. Tai vyrą įsiutinę, išvedę iš pusiausvyros, tad jis sudavęs atgal. Bet tik vos kelis kartus. Išėjęs iš senutės per langą. Kodėl, negalėjęs paaiškinti. Na, gal esą todėl, kad langas buvęs atidarytas – jis pats jį atidaręs, nes senutės name buvę pridūminta... Teismo neįtikino
Toks kaltinamojo pasakojimas teismo visai neįtikino. Nei dėl nedegtos šviesos (norėta, kad niekas iš šalies nepamatytų), nei dėl svečio vaikščiojimo ne pro duris (siekta išlikti nepastebėtam). Galų gale – nei dėl malkų, kurių tą vakarą senutei tikrai nereikėję.
Todėl teismas nusprendė, kad dieną su bičiuliu girtavęs A. Čiugajus, vėlų vakarą parėjęs pas sugyventinę, tuoj pat vėl išėjo ir nesakė, kur eina, nes jau buvo subrandinęs planą apvogti Futiniją C. Mat ši tuo metu kaip tik buvo gavusi pensiją – ir dienų grafikas, kai kaimuose pensininkams nešiojamos pensijos, daug kam nėra paslaptis. Senutės dukros teigimu, pensijos mama gaudavusi apie 700 litų, o po jos nužudymo jos name rasta tik apie 230 litų.
Beje, dar iki teismo paaiškėjo, kad A. Čiugajus buvo prašęs savo sugyventinės šį tą pameluoti apie to lemtingo vakaro įvykius ir perduoti tai jo broliui, kad ir jis liudytų melagingai. Tai irgi pasitarnavo teismui, nustatant A. Čiugajaus kaltę.
Už grotų A. Čiugajus, dėl pinigų žiauriai nužudęs senutę, gyvena jau nuo praėjusių metų sausio vidurio, kai tik po nusikaltimo buvo sulaikytas ir tuoj pat suimtas.
Irena ZUBRICKIENĖ