Pati ilgus metus ligoninėje dirbusi dabar jau septyniasdešimtmetė medikė nė nemanė, kad kada nors iš Priėmimo skyriaus bus tiesiog išprašyta.
Pensininkė Regina (pavardė redakcijai žinoma) ilgai svarstė prieš praverdama redakcijos duris. Skųstis nepratusi moteris norėjo tyliai nuryti nuoskaudą ir džiaugtis, kad sveikatos sutrikimas nesibaigė tragedija. Tačiau ramybės nedavė mintis, jog ir kitiems gali toks nemalonumas nutikti, manė, gal vertėtų perspėti. Be to, ir artimieji ragino: „Netylėk“. Tad panevėžietė, savo nuoskaudas išliejusi popieriuje, atėjo su tuo raštu į redakciją.
Tylėti nenorėjo
Nesusikalbėjimai, nesusipratimai tarp medikų ir pacientų redakcijos darbuotojams jokia naujiena. Anksčiau gana dažnai įvairūs skundai pasiekdavo žmonių bėdoms neabejingą ir visada pasirengusį padėti „Panevėžio balsą“. Pradėjus gilintis paaiškėdavo, jog vienais atvejais žmonės iš tiesų susidurdavo su medikų abejingumu, kitais – ir patys būdavo neteisūs, reikalaudami neįmanomo. Pastaruoju metu tokių skundų buvo gerokai sumažėję, situacija, atrodo, keičiasi į gera.
Visagalis internetas visiems suteikia galimybę gauti bet kokią reikalingą informaciją, paskaityti, parašyti, pasiskųsti.
Bijojo, kad insultas
„Mano atžvilgiu buvo labai negražiai pasielgta“, – sako ponia Regina. Ji pasakojo, kad liepos 22 dieną, po pietų, jai pradėjo labai skaudėti galvą. Galvos skausmas kamavo ne pirmą kartą, bet šįkart buvo kitoks: tokio stipraus, įkyraus ir ilgalaiko dar nebuvo tekę patirti.
Iš pradžių medikų dėl smulkmenų niekada nevarginanti panevėžietė manė skausmą numalšinsianti pati. Gėrė įvairius vaistus, kentėjo, vėsinosi balkone, tačiau niekas negelbėjo.
„Sergu hipertonija, galvos kraujagyslės labai susiaurėjusios, tad bijojau, kad neįvyktų insultas“, – prisipažino moteris.
Nebegalėdama ištverti ryto, paprašė dukters nuvežti į ligoninės Priėmimo skyrių, kad būtų suteikta kokia nors pagalba.
„Galėjau kviesti greitąją pagalbą, bet manėme, kam gaišinti medikus, kurių pagalbos galbūt laukia į bėdą patekę žmonės? Nuvažiuosim patys, dar ir valdišką benziną sutaupysim“, – pasakojo pensininkė.
Šeštadienį 6 valandą ryto stipraus 12 valandų trunkančio galvos skausmo kamuojama buvusi medikė atvažiavo į ligoninės Priėmimo skyrių. Tuo metu medikų pagalbos skyriuje, jai atrodė, nelaukė nė vienas žmogus.
Be siuntimo
„Budinčios seselės prašiau, kad suleistų kokių nors vaistų, bent kiek nuimtų tą baisų skausmą. Bet manęs pirmiausia paklausė, ar turiu siuntimą. O iš kur tas siuntimas atsiras nakties metu? Kai sužinojo, kad siuntimo neturiu, tada man pasiūlė parvažiuoti namo ir išsikviesti greitąją“, – stebisi ponia Regina.
Kai galvos skausmo kamuojama moteris pradėjo įtikinėti, kad nekviesdama greitosios ji ir laiką, ir degalus įstaigos, išlaikomos iš tos pačios valstybės lėšų, taupo, moteris sulaukė pasiūlymo tiek laukus dar truputį pakentėti, kol atsidarys poliklinika. Juk šeštadieniais ji budi, tad nueis pas gydytoją ir jai pagelbės.
Tačiau panevėžietė primygtinai pagalbos prašė čia – Priėmimo skyriuje. Nei į ligoninę guldyti, nei konsultantų kviesti ji neprašė, tik budinčio gydytojo apžiūros ir kokių nors vaistų. Slaugytoja nuėjo pasitarti su gydytoju.
„Grįžusi pranešė, jog gydytojas pasakė taip: „Tegul susimoka 50 litų, tada apžiūrėsim.“ Pasijutau tokia įskaudinta, kad nieko nebelaukusi sprukau iš ligoninės“, – pasakoja moteris.
Netrukus ir rytas išaušo, ligonė pasiekė savo šeimos gydytoją, jai išrašė vaistų, suleidus juos, galvos skausmas pradėjo rimti. Atrodė, gyvenimas vėl stoja į savo vėžes. Bet patirta nuoskauda gėlė širdį, nedavė ramybės.
Taip neturėtų būti
Vakar iš atostogų grįžęs Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo skyriaus laikinai vedėjo pareigas einantis gydytojas Arvydas Žilys atidžiai išklausė persakytą moters skundą ir labai nustebo.
„Pagalbą ligoniams teikiame visą parą, nesvarbu, ar greitoji atveža, ar patys ligoniai atvažiuoja – nereikalaujame jokio siuntimo“, – tikino A. Žilys.
Minimo atvejo laikinasis vedėjas komentuoti nenorėjo, nes jam nei įvykio aplinkybės, nei priežastys nebuvo žinomos. Jį laikinasis vedėjas pažadėjo išsiaiškinti, sužinoti, kodėl pagalba nebuvo teikta.
„Būna, kad pacientams reikia sumokėti 50 litų, bet tik tokiu atveju, kai žmogui reikalinga nebūtinoji pagalba. Tačiau ar reikalinga būtinoji ar nebūtinoji pagalba, gydytojas nusprendžia tik apžiūrėjęs pacientą. Ši moteris, kaip suprantu, neminėjo, jog būtų buvusi apžiūrėta. Gali būti, jog jos pretenzijos ir pagrįstos“, – neneigė A. Žilys.
Pasak mediko, nesusipratimų, kaip ir visose įstaigose, gali pasitaikyti ir ligoninėje. Svarbu gerai žinoti, kokia tiksliai buvo situacija, kokios aplinkybės.
„Aišku, idealiausia, kai žmogus išsikviečia greitąją pagalbą. Atvykę medikai pirmiausia apžiūri, nusprendžia, kokios pagalbos reikia, tuomet ir į ligoninę atveža“, – sako gydytojas.
Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka primena, kad būtinąją pagalbą ligoniams teikia ne tik greitosios pagalbos medikai. Žmonės ir patys kreipiasi, jeigu reikia, į ligoninės Priėmimo skyrių, ir pagalba jiems suteikiama.
Atvejų, kai greitoji pagalba kviečiama pas ligonį be reikalo, tiesiog norint pasikonsultuoti, nusiraminti, paprašyti pamatuoti spaudimą, vis dar pasitaiko gana dažnai, taip būna ne tik Panevėžyje, bet ir kituose šalies miestuose.
