„Pasaulio ekonomikos lėtėjimas intensyvėja, Baltijos šalių ūkio augimo lėtėjimas staigesnis nei prognozuota“, - teigia „Nordea Markets“ tyrimų padalinio Helsinkyje direktorius Rogeris Wessmanas.
JAV ekonomikos ciklas pereina į recesijos fazę, o Federalinio rezervų banko pastangos agresyviai švelninti pinigų politiką kol kas neatpigina skolinimosi kaštų verslui. Baltijos šalių ūkių augimas lėtės sparčiau nei prognozuota anksčiau. Gera naujiena? Žaliavų kainos beveik pasiekė viršūnę.
„Euro zonos ekonomikos plėtra lėtėja dėl silpstančio dolerio ir griežtesnių skolinimo sąlygų. JAV pastangos gelbėti situaciją mažinant bazines palūkanas kol kas neduoda apčiuopiamos naudos, o JAV būsto kainų kritimas yra didžiausias per pastaruosius 50 metų. Vartotojai tampa atsargesni, nedarbas didėja.
Tačiau tokiame tamsiame danguje matau ir šviesių debesėlių. Pavyzdžiui, JAV eksporto apimtys sparčiai didėja ir tai yra tvirtas pagrindas ekonomikos augimui netolimoje ateityje“, - sakė R. Wessmanas.
Jis pridūrė, kad silpnas doleris stabdo Europos eksporto augimą, tačiau šis procesas nėra dramatiškas, o ekonomikos augimo lėtėjimas nėra toks spartus, kad Europos centrinis bankas (ECB) ryžtųsi mažinti bazines palūkanas. Analitikas spėja, kad dėl infliacijos nerimaujantis ECB šiemet palūkanų normos nekeis, o kitąmet gali jas netgi padidinti, jei euro zonos ekonomika pradėtų augti sparčiau.
R. Wessmanas mano, kad itin spartus žaliavų kainų augimas grįstas sparčiai didėjančia paklausa Azijoje, o grūdai brangsta dar ir dėl prasto derliaus.
„Kita vertus, ilgo laikotarpio, kad grūdai, nafta ir metalai šiuo metu yra pasiekę kainų ciklo viršutinę dalį. Maža to, metalai šiame cikle jau atsidūrė pasiūlos perviršio zonoje, o po jos paprastai seka kainų korekcija. Nafta šiuo metu yra arti aukščiausiojo kainų ciklo taško, investicijų į naujus pajėgumus zonoje. Toje pačioje zonoje yra ir grūdai, tačiau jų kainos pikas dar nepasiektas“, - aiškino „Nordea Markes“ vyriausiasis analitikas.
„Nordea Markes“ vyriausiasis analitikas rekomenduoja kompanijoms, patiriančioms naftos kainų riziką, trumpuoju laikotarpiu fiksuoti sąnaudas apsikeitimo sandoriais ar kitomis strategijomis. Pavyzdžiui, transporto bendrovėms šiuo metu gali būti geras laikas fiksuoti kuro kainas 1-3 metų laikotarpiu. Taip pat dabar labai palankus metas fiksuoti palūkanas, nes, pavyzdžiui 12 mėnesių EURIBOR palūkanų lygis šiuo metu aukštesnis nei 10 metų termino palūkanų normų apsikeitimo sandorių.
Baltijos šalių ekonomikos bumas sunyko
Įspūdingas Baltijos šalių ūkių augimas liko praeityje. Estija nėrė žemyn itin sparčiai, panašią trajektoriją pasirinko Latvijos ekonomika, ir tik Lietuvai dar pavyko išsilaikyti daugmaž stabilioje pozicijoje.
„Augimas lėtės ir tai aiškiai rodo sparčiai mažėjančios skolinimosi apimtys. Vertinant pagal skolinimosi tendencijas, Latvijos ekonomika gali visai sustoti. Lietuva praėjusių metų pabaigoje atrodo nė kiek nepaveikta šio viruso, tačiau šių metų pradžioje skolinimosi apimčių kreivė ir čia staigiai smigo žemyn. Baltijos šalių situaciją apsunkina itin sparčiai didėjanti infliacija, kuri sekina gyventojų perkamąją galią, o vis dar įtempta situacija darbo rinkoje didina spaudimą didinti darbuotojų atlyginimus. Tiesa, esama ženklų, kad Baltijos šalių darbo rinkose situacija pamažu keičiasi – nedarbo lygis šiek tiek didėja“, - svarstė „Nordea“ vyriausias analitikas.
Kaip ir JAV atveju, Baltijos šalis kol kas gelbsti gana sveikai atrodantis eksportas. Tiesa, Estijoje dėl išaugusios darbo jėgos kainos eksporto apimtys ėmė mažėti, tačiau Latvija ir Lietuva kol kas laikosi neblogai, o Lietuvos eksporto rodikliai netgi labai optimistiniai. Tik nereikėtų pamiršti, kad Lietuvos eksportas labai priklausomas nuo naftos produktų pardavimų.
„Reziumuojant galima pasakyti, kad Baltijos šalys leidžiasi kiek staigiau negu prognozuota, tačiau panikos ženklų nėra, o nedarbo lygio kilimas yra valdomas. Jei eksporto apimtys staigiai nesumažės, nematau jokių ypatingų pavojų“, - kalbėjo R. Wessmanas.
„Nordea“ yra didžiausia finansinių paslaugų bendrovė Šiaurės šalių ir Baltijos regione. Grupės turtas siekia 347 mlrd. eurų, o internetinės bankininkystės srityje ji pirmauja pasaulyje. Šiuo metu „Nordea“ turi 4.8 mln. e-klientų. Regione „Nordea“ aptarnauja apie 11 mln. privačių asmenų ir beveik 960 000 įmonių bei institucijų. Banko tinklą sudaro daugiau negu 1200 skyrių.
