Irano teisininkei Shirin Ebadi (Širin Ibadi) penktadienį paskirta Nobelio taikos premija, kuria pagerbiamas jos darbas ginant žmogaus, ypač - moterų bei vaikų, teises ir propaguojant demokratiją. 56 metų Sh.Ebadi buvo pirmoji teisėja tapusi Irano moteris, tačiau po islamo revoliucijos turėjo atsistatydinti.
Norvegijos Nobelio komitetas ją išrinko net iš 165 kandidatų, tarp kurių buvo popiežius Jonas Paulius II ir buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas.
"Esu labai patenkinta ir labai didžiuojuosi, - telefonu iš savo namų Paryžiuje Norvegijos televizijai NRK sakė ji. - Tai labai naudinga man, labai naudinga žmogaus teisėms Irane, naudinga Irano demokratijai ir ypač - Irano vaikų teisėms".
"Esu sukrėsta. Mano pačios gyvenime daug pokyčių nebus, tačiau tai bus svarbu mano darbui dėl žmogaus teisių ir Irano piliečiams", - sakė ji.
"Ji nemato prieštaravimų tarp islamo ir pamatinių žmogaus teisių", - paskelbdamas premijos laureatą sakė Nobelio komiteto pirmininkas Ole Danboldas Mjoesas (Olė Danboltas Miosas).
"Tikimės, kad ši premija įkvėps visus žmones, kurie kovoja už žmogaus teises ir demokratiją jos šalyje, islamo pasaulyje ir visose valstybėse, kur kovai už žmogaus teises reikia įkvėpimo bei paramos", - pažymėjo jis.
10 mln. Švedijos kronų (apie 4 mln. litų) vertės Nobelio taikos premija laureatei bus įteikta Osle gruodžio 10 dieną. Sh.Ebadi yra tik 11-oji šią 1901 metais įsteigtą premiją gavusi moteris, be to, pirmoji ją gavusi musulmonė.
2001 metais Sh.Ebadi Norvegijoje yra laimėjusi kitą apdovanojimą, skiriamą už nuopelnus ginant žmogaus teises, - Rafto premiją.
"Mano šalyje, Irane, vis dar vyksta kova už demokratiją ir žmogaus teises", - šiemet yra rašiusi Sh.Ebadi. - Irano žmonės nori reformuoti savo politinę ir teisinę sistemą. Jie protestuoja prieš tuos kelis žmones, kurie turi valdžią".
Apžvalgininkai pažymi, kad penkių narių Nobelio komitetas, kuriame yra trys moterys, galbūt pasirinko Sh.Ebadi norėdamas paskatinti pokyčius, o ne tiesiog pagerbti sergantį popiežių ar V.Havelą už gyvenimo pasiekimus.
Daugelis ekspertų sako, kad popiežiaus nepritarimas gimimų kontrolei, lytiniams santykiams iki vedybų, homoseksualizmui ir moterų šventinimui į kuniges liberalioje Norvegijoje, ypač - moterims, atrodo netolerantiškas ir atgyvenęs.
Apžvalgininkai nurodo, kad Komitetas po rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose ir karų Afganistane bei Irake stengiasi paremti nuosaikių pažiūrų islamo pasaulio veikėjus, kad nebūtų kurstomi religijų konfliktai.
Panašu, kad Komitetas galėjo paremti siekį plėtoti demokratiją Irane - vienoje iš trijų valstybių, kurias JAV prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) kartu su prieškario Iraku bei Šiaurės Korėja buvo priskyręs "blogio ašiai".
"Reuters"-BNS
