Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“ (DN), laikomas autoritetingu šaltiniu šioje srityje, sekmadienį prognozavo, kad Nobelio komitetas šiemet stengsis sumažinti lyčių nelygybę tarp laureatų, nes daug pastarųjų metų didžioji dauguma pagerbtųjų būdavo vyrai.
„Šiemet Nobelio komitetams mokslo srityse vadovauja moterys. Be to, tarp numanomų (pretendentų į premiją) minima neįprastai daug moterų vardų“, – pažymėjo DN.
Prognozės, kam atiteks premijos, paprastai tebūna bergždžios pastangos, bet kiekvienais metais prieš paskelbiant pagrindinius laureatus spėlionės labai suintensyvėja.
Nobelio premijas įkūrė švedų filantropas ir mokslininkas Alfredas Nobelis savo 1895 metų testamentu. Jos buvo pirmąkart įteiktos 1901 metais.
Medicinos premijos laureatas arba laureatai bus paskelbti pirmadienį Stokholme, 11 val. 30 min. vietos (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
Mokslo naujienų reporteriai Švedijos radijuje sakė manantys, kad ši garbė gali atitekti švedų biologui Svante Paabo, sėkmingai nustatęs neandertaliečių genomo seką.
Buvo minimi ir kiti kandidatai, tokie kaip amerikietis Jeffrey Gordonas, tyrinėjęs žarnyno vystymąsi ir nutukimo priežastis, arba prancūzė Emmanuelle Charpentier bei amerikietė Jennifer Doudna, sukūrusios metodus karpyti DNR grandines ir keisti jų nukleotidų sekas.
Tuo tarpu DN paskelbė laikantis savo „favoritu“ JAV psichiatrą Karlą Deisserothą, kuris atrado, kaip įmanoma „įjungti“ ir „išjungti“ smegenų ląsteles.
Antradienį paaiškės, kam atiteks Nobelio fizikos premija.
DN taip pat prognozavo, kad ta premija atiteks moteriai – galbūt JAV mokslininkei Deborah Jin už itin žemos temperatūros dujų tyrimus. Tuo tarpu Švedijos radijas sėkmę prognozavo JAV astronomei Verai Rubin už jos novatoriškus galaktikų sukimosi tyrimus.
Chemijos premijos laureatas bus paskelbtas spalio 9 dieną. Švedijos radijas spėlioja, kad tas apdovanojimas gali atitekti amerikiečiui elektrochemikui Johnui Goodenoughui, kurio tyrimai padėjo sukurti įkraunamas baterijas, arba švedui organinės chemijos grandui Perui Siegbahnui.
Nobelio taikos premija – kanclerei Merkel?
Nobelio literatūros premijos laureato paskelbimo diena atskleidžiama tik likus kelioms dienoms iki to pranešimo. Ji tradiciškai skelbiama ketvirtadienį, todėl tikėtina, kad šiemet tai įvyks spalio 8 dieną.
Praeitais metais šis apdovanojimas atiteko prancūzui rašytojui Patrickui Modiano, o užpernai – kanadietei apsakymų ir novelių meistrei Alice Munro.
Šiemet tarp pretendentų minima baltarusė rašytoja Svetlana Aleksijevič, JAV rašytoja Joyce Carol Oate, japonų rašytojas Haruki Murakami ir somalietis Nuruddinas Farahas.
Tuo tarpu penktadienį visų akys nukryps į Oslą, kur bus paskelbtas Nobelio taikos premijos laureatas.
Komiteto nuomonę gali paveikti pastarųjų mėnesių įvykiai, todėl premija gali atitekti asmeniui arba organizacijai, dedančiai pastangas palengvinti gyvenimą žmonėms, pabėgusiems nuo karų arba autoritarinių režimų.
„Labai didelė tikimybė, kad ji atiteks žmogui, padedančiam pabėgėliams“, – naujienų agentūrai TT sakė Švedijos pacifistų organizacijos „Svenska Freds“ vadovė Anna Ek.
Šioje srityje favorite irgi laikoma moteris: Vokietijos kanclerė Angela Merkel, atvėrusi savo šalį prieglobsčio ieškotojams per šiuo metu Europą krečiančią pabėgėlių krizę.
Tarp kitų pretendentų minimas Eritrėjos katalikų kunigas Mussie Zerai, padėjęs tūkstančiams pabėgėlių perplaukti Viduržemio jūrą, taip pat Jungtinių Tautų aukštojo komisaro pabėgėlių reikalams biuras (UNHCR) bei Italijai priklausančios Lampedūzos salos merė Giusi Nicolini.
Nobelio taikos premija taip pat gali būti paskirta gydytojui Denisui Mukwege už jo darbą padedant tūkstančiams grupinių išžaginimų aukų Kongo Demokratinėje Respublikoje arba Japonijos pacifistinė organizacija „9-ojo straipsnio apsaugos draugija“, nusistačiusi prieš pastangas pakeisti šalies gynybos įstatymus.
Nobelio premijų sezonas baigsis spalio 12 dieną ekonomikos premijos, kurią dažniausiai gana amerikiečiai, laureato paskelbimu.
Šią premiją įsteigė Švedijos centrinis bankas „Riksbank“ savo įkūrimo 300-ųjų metinių proga, o ji pirmąkart buvo įteikta 1969 metais. Nuo tada Nobelio ekonomikos premija buvo paskirta tik vienai moteriai – Elinor Ostrom.
Jeigu komitetas stengtųsi pagerinti šią statistiką, jis gali pasirinkti amerikietę Claudia Goldin, tyrinėjusią turtinės nelygybės priežastis, arba jos tėvynainę Anne Krueger, laisvosios prekybos ir plėtros specialistę.
Kiekvieną premiją sudaro 8 mln. Švedijos kronų (maždaug 925 ar 855 tūkst. eurų), kurie bus dalijami, jei vienoje kurioje nors srityje bus du ar keli laureatai.
