Vakar Kauno technologijos universitete (KTU) vykusi konferencija „Lietuvos mokslas ir pramonė“ tapo savotiška diskusija, ar Lietuvos mokslas pajėgus išugdyti Nobelio premijos laureatą.
Šią diskusiją paskatino konferencijoje dalyvavusio premjero Andriaus Kubiliaus pasakymas, kad Nobelio premijos laureatui išugdyti dar reikia laiko. „Bet galima kviestis tokio lygio mokslininkus į savo universitetus“, - pridūrė A. Kubilius, rašo „Respublika“.
Premjeras vylėsi, kad šalies mokslo pažangai padės Lietuvoje steigiami mokslo, verslo ir technologijų slėniai. Tačiau tik jei jie taps ne šiaip naujos mokslo infrastruktūros statybomis ar papildoma biurokratija, o atliks savo paskirtį. Taps naujų mokslo idėjų, praktiškai panaudojamų versle, kūrimo vieta. Užtikrins mokslo žinių, inovacijų ir verslo sąveiką.
Mokslininkus domino finansavimas
Prieštaraujančiųjų dėl slėnių reikalingumo nebuvo. Tačiau pirmas klausimas iš salės buvo toks: „Ar nemanote, kad buvo klaida atsisakyti kredito iš Tarptautinio valiutos fondo?“
Premjerui leista suprasti, kad visos mokslinės ambicijos kainuoja. Vilniaus universiteto rektorius akademikas Benediktas Juodka priminė visų mokslo reformų tiesioginį ryšį su jų finansavimu. O KTU prorektorius profesorius Rymantas Jonas Kažys pasiteiravo premjero, už kokius pinigus siūlo pasikviesti Nobelio premijos laureatų. „Tarkime, toks laureatas skaito KTU studentams paskaitas ir mes jam mokame mažiausiai 300 tūkst. Lt per mėnesį. Atleidžiame 30 savo dėstytojų ir priimame vieną Nobelio laureatą?“ - retoriškai samprotavo R. J. Kažys.
A. Kubilius atsakė, kad ambicijos ir svajonė yra labai didelė varomoji jėga.
Politikus domino reformos
Buvęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius profesorius Vytautas Kaminskas nuogąstavo, kad senka ir jau tampa riboti šalies mokslo žmogiškieji ištekliai.
Premjeras atšovė, kad dėl tokios situacijos kalta iš esmės beveik 19 metų neatliekama švietimo ir mokslo reforma. „Žinome, kas bus, jei niekonedarysime, tačiau negirdžiu jokios alternatyvos. Visos alternatyvos - stiprinti valstybinę priežiūrą. Bet nelabai tikiu mūsų gebėjimu iš viršaus kontroliuoti. Anot romėnų, o kas prižiūrės pačius prižiūrėtojus?“ - sakė A. Kubilius.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius buvo įsitikinęs, kad situacija pasikeis atlikus mokslo ir studijų pertvarką. Kai aukštosios mokyklos iš biudžetinių įstaigų statuso pereis į specialaus statuso viešąsias įstaigas. Su visu dabar disponuojamu valstybės turtu. Tokių aukštųjų mokyklų užsidirbtos specialios lėšos bus jų nuosavybė. Be to, joms bus skiriamos ir valstybės bei Europos Sąjungos (ES) investicijos.
G. Steponavičius sakė, kad bus siekiama ne tik mokymo, bet ir mokslinių tyrimų kuo didesnio efektyvumo. Mat šiuo metu Lietuvos mokslų akademijoje yra apie 30 proc. narių, faktiškai nevykdančių jokios mokslinės veiklos. G. Steponavičius pažadėjo, kad įvykdžius švietimo ir mokslo reformą labiau bus remiami kuriantys mokslininkai.
Visi krepšeliai į sostinę?
Pirmo kurso studijų finansavimui numatyta skirti 30 proc. daugiau lėšų, tai yra 70,4 mln. Lt, iš jų papildomai 18,2 mln. Lt.
Profesorius V. Kaminskas baiminosi, kad įvedus vadinamąjį studentų krepšelį finansavimas bus nukreiptas į Vilniaus aukštąsias mokyklas, nes apie 60 proc. būsimų studentų mieliausiai renkasi studijas šalies sostinėje. Dėl šios priežasties bus iškreipta tolygi šalies mokslo raida regionuose. Kauno, Klaipėdos, Šiaulių aukštosios mokyklos turės mažiau krepšelių. Be to, anot V. Kaminsko, krepšelis skiriamas iki studijų pabaigos, jei studentas neišbrauktas. Ar toks sprendimas nesikirs su šalies Konstitucijoje įtvirtinta norma, kad valstybė garantuoja nemokamą mokslą tik gerai besimokantiems studentams.
Švietimo ir mokslo ministras patikino, kad studentas, kuris blogaimokysis, po dvejų metų krepšelį praras. Dvejų metų terminas reikalingas, kad studentas nejaustų streso ir spėtų ramiai įsivažiuoti į mokslą.
Verslas pasigenda mokslo ir privataus kapitalo sąveikos
Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas pritarė, kad universitetams turi būti suteikta teisė sukurti savo turtą. Taip pat būtina mokslo ir privataus kapitalo simbiozė bei aukštųjų mokyklų konkurencija, kai nuo aukštosios mokyklos reitingo tiesiogiai priklauso ir jos gaunami finansai.
Pramonininkai pageidavo, kad universitetai kreiptų dėmesį į šalies darbo rinkos strateginius užsakymus. Kad nebūtų kaip dabar – tik 5-10 proc. pedagogikos mokslus baigusių absolventų nueina dirbti pedagoginio darbo.
Pramonininkai ironizavo, jog tai reiškia, kad jei aukštosios mokyklos gaminys „pedagogas“ ar „inžinierius“ tesiekia prekybos centro kasininkės lygį, jis neatitinka universitetinio išsilavinimo lygmens.
Olava Strikulienė
