2012 metų Nobelio fizikos premija skirta prancūzų mokslininkui Seržui Harošui (Serge Haroche) ir amerikiečiui Deividui Dž. Vainlendui (David J. Wineland) už kvantinių sistemų tyrimus, pranešė tinklalapis „Nobelprice.org“.
Mokslininkai išrado ir sukūrė metodus individualių dalelių matavimui ir valdymui, išsaugodami jų kvantinę mechaninę prigimtį, būdais, kurie anksčiau atrodė neįmanomi.
Nobelio laureatai atvėrė duris į naują bandymų su kvantine fizika erą, parodydami tiesioginį individualių kvantinių dalelių stebėjimą nesunaikinant jų. Klasikinės fizikos dėsniai nebetinka naujiems atradimams, todėl nuo šiol dėmesys nukreipiamas į kvantinę fiziką. Pavienes daleles nėra lengva izoliuoti nuo jas supančios aplinkos. Be kita ko, jos praranda savo paslaptingas kvantines savybes, kai tik susiliečia su išoriniu pasauliu. Todėl šis nepaprastas reiškinys, kurį nustatė kvantinė fizika, negalėjo būti stebimas tiesiogiai.
Tačiau S. Harošo ir D. Dž. Vainlendo išrastų laboratorinių metodų dėka mokslininkų tyrimų grupėms pavyko išmatuoti ir kontroliuoti labai trapias kvantines sistemas, kurios, kaip anksčiau buvo manoma, negali būti stebimos tiesiogiai. Remiantis naujaisiais metodais, sistemos gali būti tiriamos, kontroliuojamos ir skaičiuojamos jų dalelės.
Pernai Švedijos Nobelio premijos komitetas Nobelio fizikos premiją skyrė trims mokslininkams už Visatos plėtimosi spartėjimo atradimą.
2011 m. Nobelio fizikos premiją pasidalino amerikiečiai Saulas Perlmutteris, Adamas G. Riessas ir Australijos mokslininkas Brianas P. Schmidtas. Nobelio premijos komitetas premiją jiems skyrė už Visatos plėtimosi spartėjimo stebint toli esančias supernovas atradimą.
