Švedijos Nobelio premijos komitetas 2011 m. Nobelio chemijos premiją paskyrė Izraelio Technologijų instituto mokslininkui Danieliui Shechtmanui.
Taip buvo įvertintas 1982 m. padarytas jo atradimas: tirdamas kietą medžiagą elektroniniu mikroskopu, D. Shechtmanas pastebėjo, kad jo nagrinėjamame kristale atomai išsidėstę ne simetriniais periodiškai pasikartojančiais „raštais“, kaip įprastiniuose kristaluose. Mokslininkas atrado, jog šiame kristale atomų išsidėstymo pobūdis nesikartojo.
Toks atomų išsidėstymas kristaluose iki to laiko buvo laikomas neįmanomu. Nors atomų „raštai“ D. Shechtmano kristale buvo matematiškai tikslūs, jie niekuomet nesikartojo. Tokių kvazikristalų atradimas buvo laikomas labai kontroversišku, tačiau vėliau laboratorijose kitiems tyrėjams pavyko išgauti panašių kvazikristalų, o kitiems mokslininkams pasisekė jų rasti gamtoje, mineraliniuose nuosėdų mėginiuose.
Mokslininkai eksperimentuoja bandydami pritaikyti kvazikristalines medžiagas įvairuose gaminiuose, pradedant keptuvėmis, baigiant dyzeliniais varikliais.
10 mln. Švedijos kronų (apie 3,8 mln. litų) premija ir diplomai šių metų Nobelio premijos laureatams bus įteikti gruodžio 10 dieną Stokholme vyksiančioje iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje.