Per tris projekto veiklos metus buvo suteikta beveik 2800 individualių psichologinių konsultacijų ir daugiau kaip pusė tūkstančio konsultacijų telefonu. Psichologinės pagalbos, skirtos tiek pacientams, tiek jų šeimų nariams, metu, buvo siekiama padėti kalbėti apie ligos sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, sumažinti jaučiamas baimes ir ieškoti būdų, padedančių sveikti. Anot „Onkopsichologijos ir komunikacijos centro“ psichologės Eglės Urbutienės, žinojimas, kad nesi vienas, bendravimas su specialistais bei žmonėmis, išgyvenusiais tą patį, suteikia stiprybės ir drąsos nežinomybės pilname sergančiojo gyvenime.
„Mylintys gyvenimą“ pacientams siūlo ir meno terapiją – piešimą, muziką, šokį ir atpalaiduojančius pratimus. „Terapijos metu ieškoma naujų įžvalgų apie save, santykius su artimaisiais bei gydytojais, ieškoma pacientuose glūdinčio stiprybės šaltinio, suteiksiančio jėgų ir vilties“, – aiškino E. Urbutienė.
10-yje šalies miestų vykusius užsiėmimus lankė beveik 500 pacientų. Psichologė pastebi, jog onkopsichologijos sritis Lietuvoje dar pakankamai nauja, o tokios pagalbos stoka jaučiama ne tik Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos ligoninių onkologiniuose skyriuose. Problema ypač opi rajonuose, kur išreiškiamas ypatingas tokios pagalbos poreikis. Tarp į konsultacijas besikreipusių žmonių – didelis skaičius jau baigusių gydymą bei pacientų artimųjų, kuriems mokama specialistų pagalba neprieinama.
Anot projekto iniciatoriaus „GlaxoSmithKline Lietuva“ generalinio direktoriaus Kęstučio Čereškos, visapusė pagalba yra itin svarbi: „Dirbdami sveikatos sektoriuje esame arti sergančiųjų bei juos gydančių. Inicijavome šį projektą ir prisidėjome prie jo įgyvendinimo, nes projekto idėja artima mūsų bendrovės socialinės veiklos siekiui gerinti pacientų gyvenimo kokybę ir skatinti jų socialinę integraciją.“
E. Urbutienė pastebi, jog projektas reikšmingai prisidėjo prie psichologinės pagalbos onkologiniams pacientams plėtotės Lietuvoje, užtikrino tęstinę, ilgalaikę, nemokamą pagalbą. Tarp didžiausių „Mylintys gyvenimą“ pasiekimų psichologė įvardina augančią žmonių drąsą kreiptis pagalbos į specialistus, kuri mūsų visuomenėje varžoma vėžio bei psichologinių problemų stigmos, taip pat vis didesnį atvirumą bei kalbėjimą apie ligos patirtį, dalijimąsi ligos istorijomis. Tai sumažina sergančiųjų vienišumo, socialinės izoliacijos jausmus, stiprina tarpusavio palaikymą bei rūpestį vienas kitu.
Viena iš svarbiausių užduočių ateityje – projekto tęstinumo užtikrinimas ir tolesnis psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas.
„Beveik kiekvienas savo šeimos, giminių, draugų ar kolegų rate turime žmonių, paliestų onkologinės ligos. Tik bendradarbiaudami, kartu rūpindamiesi sergančiųjų gyvenimo kokybe, stengdamiesi, kad jie neliktų „už borto“, galime pasiekti, jog onkologinė liga sukeltų kuo mažiau kančios ir skausmo žmogui“, – teigia psichologė bei kviečia prisijungti visus norinčius prie „Onkopsichologijos ir komunikacijos centro“ veiklos ir siekti, kad kiekvienas onkologinis pacientas, kuriam reikalinga psichologinė pagalba, gautų ją laiku ir nemokamai.
