Vietiniame frone, Lietuvos čempionate, Vilniaus klubas turi mažiau bėdų ir čia pastaruosius kelis metu nuolat užima antrą arba trečią vietą.
Vis tik, žiūrovus į arenas traukia ir žymiai didesnio dėmesio sulaukia kovos tarptautiniuose turnyruose, šiuo atveju Europos taurėje.
Vadovaujant D. Adomaičiui „Rytas“ Europos taurės turnyre viso sužaidė 20 rungtynių. Per jas vilniečiai iškovojo 9 pergales ir patyrė 11 pralaimėjimų.
Pralaimėjimus lemia aibė dedamųjų, kartais nugalėtojo klausimas sprendžiamas ir paskutinėmis sekundėmis, neretai nesėkmę nulemia ir viena kertinė klaida konkrečioje atakoje, bet absoliučiai visų „Ryto“ pralaimėjimų fone yra tiesiog plika akimi matoma košmariška detalė.
Tai – antorsios rungtynių pusės.
Visus 11 kartų, kai D. Adomaičio vadovaujamas „Rytas“ pralaimėjo rungtynes, komanda pralaimėjo ir antrąją rungtynių dalį.
Nuo pat praėjusio sezono pradžios Europos taurėje nebuvo nė vieno karto, kuomet mačą pralaimėjęs „Rytas“ per lemiamus du ketvirčius atsilikimą, buvusį iki ilgiosios pertraukos, sumažino. Trumpai tariant – jei „Rytas“ pralaimi, visus vargus komanda patiria per paskutines 20 minučių.
Žvelgiant į statistiką tampa akivaizdu, kad Vilniaus klubui antroje rungtynių dalyje pradeda sunkiau sektis abejose aikštės pusėse.
Štai visus kartus, kai D. Adomaičio kariauna pralaimėjo, antroje dalyje smuko pačių vilniečių rezultatyvumas. Vidutiniškai per pralaimėtas dvikovas pirmoje pusėje „Rytas“ pelnydavo 37,9 taško, o antroje – viso labo 32. Tai jau praktiškai šešių taškų deficitas net nesižvalgant į varžovų žaidimą.
Tačiau kertinė ir pati didžiausia problema antroje rungtynių pusėje yra gynyba.
Pralaimėdamas „Rytas“ į savo krepšį per mačą vidutiniškai praleidžia 80 taškų. 45 iš jų – būtent per du paskutinius ir viską lemiančius kėlinius.
Nesunku suskaičiuoti, kad vidutiniškai 32 taškus pelnydamas ir 45 taškus antroje pusėje praleisdamas „Rytas“ per 20 minučių „susikuria“ -13.
Bendrai D. Adomaičio komanda Europos taurėje vidutiniškai pralaimi 10 taškų skirtumu, tad akivaizdu, kad pagrindinių atsakymų į klausimą „Kaip laimėti?“ reikia ieškoti analizuojant paskutines dvidešimt dvikovos minučių, o pergalės receptą garantuotų toks žaidimas, kurį šiai komandai kol kas dažniau pavyksta išlaikyti tik iki ilgosios pertraukos.
Aštuonis iš vienuolikos kartų, kuomet „Ryto“ komanda pralaimėjo, per iligąją pertrauką dar būdavo priekyje.
Net ir tose rungtynėse, kurias LKL vicečempionams devynis kartus pavyko laimėti, pamatai pergalei buvo aiškiai pastatomi per pirmus du, ne per paskutinius kėlinius.
7 kartus iš visų pergalių „Rytas“ rezultatyviau sužaisdavo pirmąją rungtynių dalį ir jau prieš ją turėdavo pranašumą.
LKL vicečempionai dvikovose, kurias devynis kartus pavyko laimėti, puolime vidutiniškai surinkdavo 83 taškus.
