Nina Karlsson – nuostabi mergina, fantastiškai emocionali dainininke ypatingu balsu, panašia kaip Piaf aistra, įdomiais muzikiniais kūriniais, protingais ir įdomiais tekstais, bet, kas ją žino – tiesiog myli ją tokia, kokia yra su jos žavesiu, charizma, energija, nenori, o kartu ir negali, atsispirti jos žavesiui. Tačiau, kad visa tai suprastumėte turi apsilankyti jos koncerte, o ne klausytis jos įrašu, nes jie neperteikia gyvo garso įspūdžių!!!
Gegužės 21 d. (penktadienį) 20.00 val. Nina Karlsson koncertuoja Vilniuje, klubo „Pabo latino“ vidiniame kiemelyje!
Gegužės 23 d. (sekmadienį) 19.00 val. Nina Karlsson koncertuoja Klaipėdoje, Fredricho pasaže Tilto g. 26!
Nina Karlsson – kompozitorė, dainininkė ir tiesiog neįtikėtina moteris, įsiveržusi į Sankt Peterburgo ir Maskvos muzikos pasaulį kaip kometa. Savo sugebėjimais, stipriu balsu ir negirdėtais tembrais ji apstulbino visus. Jos gyvenime muzika atsirado dėka mados. Ji baigė dizaino studijas ir atlaikė visus pavydžių konkurentų žvilgsnius. Daugiatalantiškumas žada jai daug atradimų savęs realizavimo kelyje. Tuo tarpu jos misija – nustebinti visus ypatingomis dainomis, sugriauti visus nusistovėjusius stereotipus.
- Jūsų muzikinė karjera dar tik prasideda, tačiau toks jausmas, kad scenoje Jūs jau labai ilgai. Ir taip atrodo dėl Jūsų aukštos klasės pasirodymų. Kada Jūs pirmą kartą dainavote viešai?
- Tai atsitiko atsitiktinai, savaime, bet tuo pačiu metu prieš tai buvo visa eilė renginių. Pats pirmasis mano kartas buvo tiesiog avantiūra. Mano gero pažystamo dizainerio Leni Aleksijeva draugas pasiūlė dalyvauti labdaros koncerte padėti vaikų namams. Aš paruošiau jo dainų aranžuotes. Į koncertą klube „Češirskij kot“ tas pažįstamas nepasirodė, nes netikėtai užsitrenkė savo bute. Apie tai, kad jis nepasirodys koncerte man pranešė likus 5 minutėm iki pasirodymo pradžios. Kai aš ruošiausi jau sujungti savo sintezatorių man pranešė, kad nei mikrofonas, nei kolonėlės neveikia. Aš viena, priešais mane daug žmonių, labdaringais tikslais.... nuėjau, išgėriau viskio.. Su savimi turėjau Džeimso Džoiso eilėraščių rinkinį anglų kalba, padovanotą mamos. Visada ją nešiodavaus kol nepadovanojau savo vaikinui. Porai mylimiausių tekstų greit sukūriau melodijas. Iš viso gavosi apie aštuonis kūrinius. Mano laimei ten buvo fortepijonas. Ir aš sudainavau – be mikrofono, be repeticijų ar specialaus pasiruošimo ir supratimo, kaip turi skambėti tikras džiazas. Pristačiau save atsistojus ant kėdės. Žmonėms tai patiko.
Jums tikriausiai pagelbėjo iš prigimties stiprus ir unikalus Jūsų balsas?
- Su balsu ne viskas taip paprasta. Iki to laiko, kol uždainavau viešai, su mano balsu vyko ne patys maloniausi pojūčiai – atrodė jis lūžo keičiantis iš vaikiško i suaugusio žmogaus. Lig šiol mano balsas keičiasi tai žemyn tai aukštyn. Turėdama absoliučia klausą, aš pradėjau nežymiai intonuoti, kažkiek „fiksuoti“ tam tikrus garsus. Galų gale, pradėjau visai nebėgti dainuoti. Ir atsitiktinumas parodė, kad viskas ne taip jau blogai, o atvirkščiai, viskas labai gerai. Dainavimo garsumas pirmajam pasirodyme parodė, kad galiu be mikrofono dainuoti didelei auditorijai ir man tai pavyko puikiai. Nors dainuoti garsiai visai nebūtina. Kaip pavyzdžiu ta tema galėtų būti Roisin Murphy iš grupės Moloko.
- Kaip Jūs susidėliojate pasirodymo eiliškumą?
- Oi, čia sunkus klausimas. Iš vienos pusės suprantama, kad reikia daryt šou, iš kitos pusės turi likti unikalus ir išskirtinis. Sau iškėliau labai daug tikslų pasirodymams. Kol kas, man atrodo, kad scenoje darau tai, ką turi daryti tikras muzikantas – dirbti ir mėgautis. Mane visada žavėjo Maiklas Džeksonas, Princas, kurie dainuoja originaliai ir aukštais moteriškais tembrais. Šiuos pavydžiais aš vienaip ar kitaip naudoju.
- O kas rašo dainų tekstus?
- Tekstus rašau aš, taip pat ir muziką.
- Visos Jūsų dainos anglų kalba. Jūs, tikriausiai, gerai ja kalbate?
- Nepasakyčiau, kad žinau ją puikiai, žinių, įgytų dar mokykloje, užtenka, kad išreikščiau mintis ir skaityčiau lengvai.
- Apie ką Jūsų dainos?
- Neįmanoma apibūdinti. Kiekviena mano daina skirtinga ir yra apie kažką asmeniško, susieta su kokia nors situacija. Apibūdinus vieną, neįmanoma to paties pritaikyti kitai, pavyzdžiui, kaip apibūdinti apie ką yra daina „Otel Kalifornija“. Taip pat yra daina apie Lizą Simpson. Aš rašau apie tai, kas man miela, patinka – visa tai yra artima ir suprantama visiem.
- Kodėl Jūs pasirinkote sceninį vardą Karlsson? Iš meilės Švedijai?
- Tai buvo mano pravardė nuo penkiolikos metų, kai aš dar vaikščiojau i techno ir elektroninės muzikos vakarėlius. Mama padovanojo man kombinezoną, ir kai mane su juo pamatė publika, iš kart pavadino Karslon. Kai pirmą kartą išėjau dainuoti, nusprendžiau, kad būsiu Nina Karsslon. Antroji „S“ atidaro atitiktinai, bet, manau, atsirado ji laiku.
- Ar pažintis su dizaineriu Leonidu Aleksejum daro įtakos Jūsų stiliui?
- Pažintis su Leonidu padėjo kai aš pradėjau dainuoti. Jis kažkaip mane rado „Jūros verandoje“ į kuria aš buvau atėjus paklausyti grupės „Oivavoi“ ir pakvietė būti jo modeliu. Aš sutikau, nors teisybę pasakius, dabar nesuprantu kaip aš tam pasiryžau. Daviau jam savo muzikos kompaktinę plokštelę su galimybe ką nors parašyti jo kolekcijų pristatymams. Šita plokštelę jis davė paklausyti savo draugui, apie kurį jau pasakojau kalbėdama apie savo pirmą pasirodymą.
- Teko paragauti karčios modelių verslo duonos?
- Taip, aš gavau didelę patirti, nors dirbau tik metus. Pamenu, kaip drebėjau per pirmus dešimt išėjimų ant podiumo. Tačiau nusprendžiau, kad tai man gali būti galimybė atsikratyti per didelio drovumo. Neturėjau didelio noro būti modeliu. Aš tiesiog turėjau galimybę išbandyti kažką naujo, o tuo metu turėjau daug laisvo laiko. Žinoma, be intrigų neapsieita. Tačiau pagrindinis rezultatas mano modelio karjeros tas, kad aš atsikračiau baimės jausmo.
- Jūs, kaip naują „madingą“ dainininkę, labai pamėgo glamuriniai žurnalai...
- Tikriausiai dėl to, kad aš niekada nemeluoju, o kalbu apie tai, kas man įdomu. Tačiau aš dėl viso to papildomų jėgų ar pastangų nededu. Manęs niekada niekas „neprastūminėjo“. Nors sklido apkalbos, kad kažkas investuoja į mane didelius pinigus ir po visur vežioja.
Jūs tikriausiai gerai žinote klubinį gyvenimą. Kaip atrodo dabartinė bohema?
- Taip, aš pasirodau Sankt Peterburgo ir Maskvos klubuose, bet, kad ir kaip keista būtų, aš nepriklausau šitam gyvenimui. Poetai tapo nepažabojami, nors kai kurių eilės man patinka, muzikantai labai išlepinti, nors malonių dalykų irgi nutinka.
- Ką šiuo metu žmonės vilki klubuose?
- Kas antrą savaitę pasirodo naujas vardas. Krizė nulėmė tai, kad daugelis norėdami atrodyti gražiai nustojo žiūrėti į garsių ir brangių firmų daiktus, o stengiasi išsisukti su minimaliomis piniginėmis sąnaudomis. Lengva prabanga – naujas prekinis ženklas. Visi stengiasi atrodyti gražiai. Prieš penkis metus buvo žymiai blogiau. Klubinėje kultūroje norėtųsi, kad žmonės nesivaikytų mados, o būtų individualesni ir su idėjomis.
- Ar neatrodo, kad aplink labai daug vienodai apsirengusių?
- Viskas taip ir atrodo ir dėl to liūdna. Aš augau pakankamai laisvoje aplinkoje. Vienoje ir mokyklų, kurioje galėjai ir basa ar su maudymosi kostiumėliu ateiti, niekas nebūtų pasakęs nei žodžio. Mane jau senai žavi 1980 m. mada – langeliai, žirneliai ir muzikos tematika. Šiandien tai, dėl ko aš prikasdavau lupą – laisvame stiliuje. Nori – prašom nešiok!!! Tiesiog yra skoninga ir neskoninga. Aš nesuprantu nuogų bambų ir besimatančių kelnaičių „stringų“. Mano draugai tiesiog prieina prie tokių merginų ir tiesiai šviesiai pasako, kad viskas ten matosi ir kad tai nėra gražu.
- Kosmetika, kiek matau, Jūs nepiktnaudžiaujate?
- Aš numečiau svorio, dėl to išryškėjo mano ovalus veidas, dėl to man nereikia agresyvaus makiažo. Man patinka darytis makiažą ir sau ir pagražinti drauges.
- Kalbant apie išvaizdą ar atsižvelgiate į tai, kokią Jus tikisi pamatyti publika?
- Aš palieku visus savo pojūčius ir norus dainuodama publikai, tačiau rengiuosi aš dėl savęs. Iš mano siūlymas žmonėms būtų skirti daugiau dėmesio tam, kam mes valgome, o ne į išvaizdą, nes mūsų gyvenimo pagrindas - sveikata.
- Kada Jūs pradėjote domėtis sveika mityba?
- Tada kada norėjau kelnių kišenėje pasiekti telefoną ir supratau, kad nematau užtrauktuko – maišo pilvas. Aš ne už tai, kad sukusčiau iki 45 kg. Priešingai, aš raginu modelius valgyti makaronus!!! Man atrodo, kad didelis svorio netekimas kenkia nervinei sistemai ir psichikai. Aš labai mėgstu gaminti, valgau daug skanaus maisto, tačiau visada reguliariai ir apgalvotai – viskas su saiku. Lengvai galiu iškepti bet kokį pyragą. Mėgstu eiti pas draugus su naminiu pyragu, pajela – ir žmonėm patinka ir man.
Bilietai į NINA KARLSSON ir jos grupės koncertą gegužės 21 d. (penktadienį) 20.00 val. sostinės klube „PABO LATINO“ parduodami visose BILETAI.LT kasose bei klubo kasoje!
