Norėdamas išbandyti „Nikon D90“ komplektą „kovinėmis“ sąlygomis, surizikavau jau tą pačią dieną pasiimti jį į vestuves kaip antrą fotoaparatą. Aparatas manęs neapvylė, nors ši fotosesija išryškino ir keletą jo trūkumų.
Paskutinėmis vasaros dienomis pasauliui buvo pristatytas neabejotinai labai svarbus fotoaparatas – „Nikon D90“, įeisiantis į istoriją kaip pirmasis filmuoti galintis veidrodinis fotoaparatas. Jo pirmtakas (D80) rinkoje išsilaikė beveik dvejus metus ir ligi šiol buvo puikiai perkamas ir bemaž visai nepasenęs. Tvirtas šio segmento „Nikonų“ pozicijas nulėmė aukšta vaizdo kokybė, nepriekaištingas veikimas ir sumaniai parinktas kainos ir savybių derinys. Rinkdamiesi kitų gamintojų alternatyvas, turėdavote nuolaidžiauti ir atsisakyti kurio nors iš paminėtų dalykų. Vartotojas, kuriam įtikti stengiasi „Nikonas“ siūlydamas šiuos modelius, – ambicingas fotomėgėjas, nenorintis funkcionalumo ir valdymo patogumo apribojimų, tačiau nereikalaujantis per didelės spartos ar mechaninio atsparumo. Tradiciškai į tokių „Nikono“ fotoaparatų komplektą įeina kiek brangesni, tačiau praktiški ir kokybiški objektyvai. Ne išimtis ir D90, gavęs naują „kitinuką“ – „AF-S DX Nikkor 18-105/3.5-5.6G ED VR“ su vaizdo stabilizavimo sistema. Pažiūrėkime, ką nauja šis rinkinukas mums pasiūlys.
Pirmieji įspūdžiai
Jei iki šiol turėjote D80 ar D70, naujasis fotoaparatas atrodys gerai pažįstamas, tik patogesnis. Valdymo priemonių išdėstymas nepasikeitė, bet atsirado du nauji mygtukai – tiesioginės peržiūros ir fotografavimo parametrų santraukos atvaizdavimo LCD ekranėlyje įjungimo. Kadangi vienas iš jų užėmė buvusią OK mygtuko vietą, pastarajam inžinieriai rado vietos meniu naršymo ratuko centre. Iš aukštesnės klasės modelių D90 perėmė didesnius ir iškilesnius mygtukus – dabar juos apčiuopti nežiūrint kur kas lengviau. Mygtukų funkcijos gerai apgalvotos – fotografuojant naudotis meniu beveik neprireikia. Jie išdėstyti ergonomiškai – kiek sunkiau pasiekiami nebent AF ir „Drive“ mygtukai. Pradžiugins ir naujas LCD ekranas – 3 colių įstrižainės, net 920 000 taškų raiškos.
Valdymas
Išsamiau susipažinus su naujuoju aparatu, išryškėja patobulinti dalykai, darantys fotografavimą patogesnį. „Info“ mygtukas atvaizduoja pagrindinius fotografavimo parametrus fotoaparato didžiajame ekrane, kartu leisdamas greitai pasiekti keletą svarbiausių meniu punktų. Naudotojo nuostatų meniu radau dar vieną patogią nuostatą – „Easy ISO“. Ją įjungus, ISO jautris keičiamas tiesiogiai vienu iš valdymo ratukų. Geriau sutvarkytas meniu – ilgas naudotojo nuostatų sąrašas suskaidytas į 6 skirsnius, o reikalingiausius meniu punktus galima iškelti į atskirą naudotojo menių skirsnį. D90 turi daugiau paruoštų vaizdo nuostatų rinkinių, be to, galima išsaugoti ir savus rinkinius. Kitos minėtinos naujovės: dulkių nupurtymo funkcija, galimybė pačiame fotoaparate versti RAW į JPEG, kartu koreguojant vaizdo parametrus, vinjetavimo kontrolė, fotografavimo metu taikoma dinaminio diapazono optimizavimo funkcija „Active D-Lighting“ (D80 ją buvo galima taikyti tik jau nufotografuotiems kadrams), AF 3D sekimo funkcija (3D tracking).
Fotografuojam ir... filmuojam
Norėdamas išbandyti D90 komplektą „kovinėmis“ sąlygomis, surizikavau jau tą pačią dieną pasiimti jį į vestuves kaip antrą fotoaparatą. Aparatas manęs neapvylė, nors ši fotosesija išryškino ir keletą jo trūkumų. Visų pirma, turimas D90 su 18–105 objektyvu fokusavo arčiau nei derėtų – išryškėjo vadinamasis „front focus“. Tiesa, nestiprus, tad vėliau apdorojant pavyko jį paslėpti. Su kitais objektyvais (50/1.8 ir 85/1.8) šios bėdos nepastebėjau. Naudinga šiame objektyve įmontuota vaizdo stabilizavimo sistema. Ji ne tokia efektyvi, kaip profesionalių objektyvų, tačiau leido fotografuoti nustačius maždaug keturis kartus ilgesnį išlaikymą (2 EV) nei be stabilizavimo sistemos.
Norėdamas ryškesnio ir spalvingesnio vaizdo, pabandžiau pažaisti vaizdo nuostatomis, tačiau prisidariau sau papildomo darbo – „Vivid“ nuostata sudėtingo apšvietimo sąlygomis suteikė pernelyg didelį vaizdo kontrastą. Kadangi fotografavau RAW formatu, tai nesukėlė didelių problemų, tik pridėjo keletą papildomų operacijų apdorojant kadrus.
D90 su „kitiniu“ „AF-S DX Nikkor 18-105/3.5-5.6G ED VR“ objektyvu. Fotografuojant RAW formatu, vėliau pavyko „ištraukti“ daug detalių danguje, kurį fotoaparato eksponometrija buvo peršvietusi.
Kai ISO reikšmės didelės, gaunamas sąlyginai netriukšmingas vaizdas, tačiau jaučiasi, kad tai nemaža dalimi triukšmų slopinimo rezultatas. Padidinus vaizdą, juntami triukšmų slopinimui būdingi iškraipymai. Naujasis jutiklis suteikia maždaug 1–1,5 EV pranašumą. Su spalviniu triukšmu D90 tvarkosi gerai, tiesa, kai ISO reikšmės didelės (3200–6400), pastebimas bendras spalvingumo prislopinimas. O šviesumo triukšmas tampa aiškiai matomas nuo ISO 1600. Su išlygomis (prastėja kokybė) ribinė naudotina ISO reikšmė yra 3200, o padidinti iki 6400 verta tik išimtiniais atvejais.
Kaip ir pirmtako, D90 eksponometrija yra linkusi išgauti „skambantį“ galutinį vaizdą, tačiau dėl to neretai būna „išdeginamos“ šviesiausios kadro vietos. Naudojant RAW formatą, dar galima išgelbėti maždaug 1 EV informacijos „išdegusiose“ vietose ir gerokai daugiau šešėliuose. Tačiau fotografuojant JPEG, reikia būti atsargiam.
Kiek pakoregavus rūko nuotraukas, išryškėjo „AF-S DX Nikkor 18-105/3.5-5.6G ED VR“ objektyvo sukuriamas vinjetavimo efektas (tamsesni kadro pakraščiai).
D90 turi šiuo metu madingą veidrodinių fotoaparatų funkciją – tiesioginės peržiūros režimą. Įjungus šį režimą įmanomas automatinis fokusavimas, tačiau tik kompaktiniuose fotoaparatuose naudojamu didžiausio kontrasto metodu, o D90 jis veikia labai lėtai. Šiuo režimu nepavyks pasinaudoti ir silpno apšvietimo sąlygomis – ekranėlyje vaizdas būna pernelyg tamsus. Tiesioginės peržiūros režimu LCD ekranas atspindi būsimą spalvų balansą, tačiau neleidžia įvertinti ekspozicijos. Šiuo režimu naudojantis galima iškart įjungti ir unikaliausią D90 darbo režimą – filmavimą. Kai aktyvi tiesioginė peržiūra, tereikia paspausti OK mygtuką ir filmukas pradedamas įrašinėti. Filmavimo funkcija nereikalauja ekstremalios spartos kortelės, sklandų vaizdo siužetą, pasirinkus maksimalias kokybės nuostatas, pavyko nufilmuoti į vidutinės spartos „Sandisk Ultra II SDHC“ ketvirtos greičio klasės kortelę. Reikia pastebėti, kad D90 naudojamą gan konservatyvaus ir griozdiško „motion jpeg“ kodeko atmainą tiksliai atvaizdavo ne visi vaizdo leistuvai.
Detalumo stoka „AF-S DX Nikkor 18-105/3.5-5.6G ED VR“ anaiptol nesiskundžia. O D90 leido gauti plastišką vaizdą, kurio pustonių gausa išties didelė.
Filmuojant garsas įrašomas į fotoaparatą įmontuotu mikrofonu, tiesa, pakankamai aiškiai ir be pašalinių trukdžių. Vis tik filmavimas D90 tėra įdomi papildoma funkcija – filmuojant atsiranda daug apribojimų. Pirmiausia, neveikia automatinis fokusavimas – kiek pasitreniravus, nėra sunku fokusuoti ir rankomis, tačiau mėgėjai jau labai senai įprato prie šios funkcijos automatizavimo. Be to, filmuojant nepavyks pakoreguoti nei diafragmos, nei spalvų balanso. Šiuos parametrus reikia susireguliuoti prieš paleidžiant įrašymą. O ir veidrodinio fotoaparato korpusas tiesiog nepritaikytas stabiliam filmavimui.
Objektyvas
Jau minėjau, kad su D90 pristatomas ir naujas „kitinis“ objektyvas. Iki šiol „Nikono“ gaminių sąraše trūko santykinai nebrangaus ir kokybiško vidutinio ilgumo „zūmo“ su vaizdo stabilizavimo sistema. 18-105/3.5-5.6 VR yra kaip tik toks. Vaizdo kokybe jis nenusileidžia savo gerai užsirekomendavusiems pirmtakams, o židinio nuotolių diapazonas pakankamas beveik visiems pažengusio fotomėgėjo poreikiams tenkinti.
Apibendrinant
„Nikon D90“ neabejotinai pateks į fototechnikos istoriją dėl ne itin praktiškos, bet senai vartotojų pageidautos filmavimo funkcijos. Tačiau ir be jos tai puikus fotoaparatas ambicingam fotomėgėjui. Nerekomenduočiau jo visiškam pradinukui, nepuoselėjančiam planų gilintis į fotografiją – toks vartotojas rizikuoja turėti problemų nureguliavęs kurią nors iš gausybės D90 nuostatų. Tačiau jei jums pakaks kantrybės išstudijuoti ir suprasti visas „Nikon D90“ galimybes – šis fotoaparatas leis įgyvendint net techniškai sudėtingus kūrybinius sumanymus. Mano manymu, „Nikonas“, gamindamas šį modelį, puikiai atspėjo pažengusio ir ambicingo fotomėgėjo poreikius – D90 turi viską, kas būtina norint patogiai fotografuoti, o parduodamas už ne profesionalui įkandamą kainą.
Privalumai:
Galimybė filmuoti
Spartus ir tikslus veikimas
Vinjetavimo kontrolė
Puikiai išplėtota išorinių blyksčių valdymo sistema
Trūkumai:
Filmavimo apribojimai
AF tiesioginės peržiūros metu labai lėtas
Geriausiai vaizdo kokybei vertėtų pareguliuoti fotoaparato nuostatas
Nesunku pasiklysti meniu parinkčių gausoje
Techniniai parametrai:
12,3 mln. aktyvių vaizdo elementų CMOS jutiklis
3 colių ekranas (920 tūkst. taškų)
11 AF taškų
Iki 4,5 kadro per sekundę nepertraukiamo fotografavimo sparta, 6 RAW arba 23 JPEG kadrų serija
ISO jautris 200–3200, plečiamas iki 100–6400
Filmavimas iki 1280x720 taškų raiška (720p)
SD/SDHC atminties kortelės
HDMI jungtis
Užraktas, išbandytas 100 000 kartų
Ličio akumuliatorius (1500 mAh)
620 g (be akumuliatoriaus, atminties kortelės ir ekrano dangtelio)
Kaina:
3150 Lt (be objektyvo)
4200 Lt (su „AF-S DX Nikkor 18-105/3.5-5.6G ED VR“)
Leonardas Rimkus
Žurnalas „Foto“, 2008 Nr. 7
Numeryje taip pat skaitykite:
Gamtos fotografijos patarimai
Panoraminis „pinhole“
Trikojai: be užuolankų
Pirkėjo gidas
