Šunys loja, o karavanas eina, - taip būtų galima apibūdinti pastaruosius Nijolės Pareigytės metus. Skandalai seka paskui ją it piktas šešėlis ir, anot pačios Nijolės, vargu ar prideda pliusų grupei “69 danguje”. Bet gal kaip tik tai ir yra sudedamoji sėkmės dalis?
Nuo šiol vyrai turės naują temą pokalbiui - N.Pareigytė įsiamžino “Vakaro žinių” kitų metų kalendoriuje, ten įkūnijo seksualią automechanikę.
- Nijole, kaip ryžaisi fotografuotis “Vakaro žinių” kalendoriui?
- Sprendimą priėmiau gana spontaniškai. Tik siekiau susitarti, kad nebūtų jokių plikų pasturgalių. Be to, pasitikėjau stipria komanda, fotografu Raimundu Adžgausku. Juk renkiesi pagal tai, kas dirba prie projekto ir kaip tai daro, kokios keliamos sąlygos. Jos mane tenkino, todėl sutikau.
"Vakaro žinių" kalendorių papuošė Nijolė Pareigytė
- Su R.Adžgausku teko dirbti ir anksčiau?
- Taip, ir ne kartą. Jis darė pirmąją mūsų grupės fotosesiją... Užtenka pažiūrėti į Adžgausko nuotraukas - matyti, kaip žmogus dirba, kokie rezultatai. Labai dažnai ir įkvepia šie dalykai - fotografas geras, komanda faina, tada gali dirbti.
- Nebijai, kad tai vėl sukels skandaliuką?
- Kas bus, tas. Skandalas ne pirmas ir ne paskutinis. Nors aš nežinau, kas čia skandalingo ir kas čia ne taip. Kol jaunos - tol ir dirbame. Paskui gal nebepakvies, o kol kviečia - malonu. Ir gražias savo nuotraukas matyti yra malonu. Nes vis tiek gi tie meteliai bėga. (Juokiasi.) Paskui pati prašysiuosi fotografuojama, o man sakys: “Palauk, mergaite, tavo laikas praėjo...” Tai štai - kol gyvenimas duoda, stengiuosi imti.
- Vis dėlto - daugiau duoda ar muša?
- Ir to, ir to gaunu, visko gaunu.
- Pastarieji metai tau nebuvo lengvi, bet grupės reikalai tarsi neblogai klostosi, - sėkmingai darote karjerą, vis dar esate populiarios.
- Karjeros požiūriu viskas gerai. Bet vertinant mane kaip atskirą žmogų ir turint omeny tuos skandalus, visą jų virtinę... Nemanau, kad grupei tai priduria daug sėkmės, man pačiai - taip pat. Nors gal ir dėl to išliekame populiarios, žinomos? (Juokiasi.) Paskui gal skandalai pasimirš? Tai yra dvi medalio pusės.
- Tavo sėkmės kainos išklotinėje tikrai yra eilutė “ašarų išlaidos”.
- Yra ir buvo visko. Betgi ateina ir praeina, susitvarko. Visada būna pakilimų ir nuosmukių, skausmo ir džiaugsmo. Gyvenimas yra įvairus, o mano - ypač spalvingas. Jau aš tai tikrai turėsiu ką prisiminti senatvėje...
- Tarp tų prisiminimų liks ir gražiosios kalendoriaus nuotraukos. Tu ten įkūnijai autoserviso šaltkalvę, tiesa?
- Taip. Kadangi mašinos - man nesvetimos, tai vos tik pradėjome šnekėtis apie tai, kokią profesiją galėčiau įkūnyti kalendoriaus fotosesijoje, kažkaip iškart visiems buvo aišku, kad automechanika man tiktų labiausiai ir tokiu amplua atrodyčiau geriausiai. Na, kokia gi iš manęs stiuardesė. (Juokiasi.) O mašinos man patinka. Jeigu sugenda automobilis - aš domiuosi, kur, kas, kodėl ir kaip elgtis, kad panašiai nebeatsitiktų. Savo automobiliu rūpinuosi pati. Tad su šia profesija deru puikiai.
NIJOLĖS PAREIGYTĖS SERVISIUKAS atsiskleis “Vakaro žinių” 2010 metų kalendoriuje
- Ir ratą, reikalui esant, pati galėtum pakeisti?
- Tėtis nuo senų laikų turi “Pobedą”, tai jis mane mokė pakeisti šios mašinos padangą. Ir vairuoti mokė, ir “parkuotis”, rodė, kur tepalai. Žodžiu, viskas pažįstama nuo vaikystės ir teoriškai aš viską iki šiol žinau. Bet neseniai pati bandžiau pakeisti savo mašinos ratą, - tai kad jo neužkeliu! (Juokiasi.) Trūksta jėgų nuimti atsarginį ir uždėti. Tuo viskas ir baigėsi: žinios yra, o praktikoje negaliu jų panaudoti. Nors kai skydelyje man ima rodyti tepalų trūkumą, pati jų prisipilu. Ir kur benziną pilti - žinau! (Kvatoja.)
- O nėra buvę, kad vietoj benzino įsipiltum dyzelinių degalų?
- Yra vieną kartą buvę, dar senais laikais, kai mašinas iš Vokietijos variau. Sykį parvariau naują benzininį mersedesą, o kadangi pati tuo metu turėjau dyzelinį automobilį, susipainiojau ir pripyliau į tą mašiną dyzelio... Teko plauti variklį. Bet čia tik šiaip - atsitiktinumas.
- Kai fotografavaisi autoservise, spėju, darbas sustojo, vyrai vėpsojo į tave ir seilę varvino. Ar fotografavotės slapčia, naktį?
- Per fotosesiją išvariau visus iš to garažo. Pasilikau tik būtiniausius žmones. Taigi darbas vyko tikrame autoservise, bet visi, kurie ten norėjo būti, - nebuvo.
- Vilkėjai darbinį kombinezoną. O šiaip tau imponuoja uniformos? Turiu galvoje ne tik krepšininkų aprangą...
- Nepasakyčiau, kad uniformos man daug reiškia. Bet šiaip man gražu, kai moterys vilki vyrų uniformas... Patinka biurų darbuotojų kostiumėliai, bet veikiau čia imponuoja tvarka ir estetika. Na, jūrų laivyno uniformos patrauklios. Portugalijos policininkų uniformos labai gražios. Mūsų pareigūnai atrodo ne taip įspūdingai, betgi ne patys pasirinko ką vilkėti.
- Eidama į sceną tu irgi ne visuomet gali pasirinkti drabužius. Yra buvę, kad jutai siaubingą antipatiją sceniniam kostiumui?
- Žinoma, ne visi koncertiniai drabužiai yra mėgstami ir patogūs. Taip pat ir per fotosesijas ar kokius nors teminius renginius aprengta kaip nors specifiškai ne visada jaučiuosi gerai.
- Pamenu jūsų grupės sukneles iš gausybės mažų veidrodėlių. Teko girdėti, kad aštrūs veidrodėlių kraštai braižė odą, į persirengimo kambarius grįžote kruvinomis rankomis...
- Tiesą pasakius, jos buvo apsirengtos vos tą vieną kartą, o paskui pradingo. Daug mūsų kostiumų pradingę visiems laikams. Neturime nei tų veidrodinių suknelių, nei kalėdinių. Atsikratėme. (Mįslingai šypsosi.)
- Kas dieną vilki “ramią” aprangą - džinsus, megztinius?
- Taip, o ką čia daug prigalvosi mūsų Lietuvoje? Tie orai tokie - vis šaltėja.
- Gal vakarais mėgsti pasišildyti, vartydama senus nuotraukų albumus?
- Labai retai juos vartau, nes dauguma nuotraukų kompiuteryje. Seniai planuoju surinkti albumą iš šauniausių, linksmiausių akimirkų. Deja, viskas taip ir lieka.
- Gal renki straipsnius apie save, segi į albumus?
- Ką randu - turiu. Kas parašyta - stengiuosi išsikirpti ar šiaip kur nors pasidėti. Visur bandau kišti - į spintas, antresoles, stalčius. Bet kad jau niekas nebetelpa. (Juokiasi.)
- O tuos rašinius, kurie įskaudina, irgi segi ar suplėšai ir išmeti?
- Ne, neplėšau nieko. Viską, ką perskaitau, - turiu. Skaudina - neskaudina, praeis tas laikas ir visai kitaip į viską žiūrėsiu.
- Laikaisi Saliamono išminties - “net ir tai praeis”?
- Viskas praeina. Svarbiausia, kad geriausi dalykai išliktų, o visa, kas bloga, lai nugrimzta giliai giliai.
- Kur kabinsi “Vakaro žinių” kalendorių?
- Visų pirma norėčiau paprašyti, kad man jo parūpintumėte kuo daugiau. Tikrai vežiosiuosi mašinoje.
- Ir dalysi autoservisų darbuotojams?
- Už įvairias paslaugas jais galima atsidėkoti! (Juokiasi.) Labai puiki dovanėlė. Anksčiau “kompaktus” dalydavau, dabar kalendorių privalau turėti mašinoje. Kiek žinau, Goda pernai jų gavo tuziną, tikiuosi ir aš ne mažiau! (Juokiasi.) O šiaip - tėvams nuvešiu dovanų, tikrai pasikabins.
- Na, ir mylimajam įteiksi per Kalėdas, ko gero...
- Nežinau... Nelabai, ko gero, nes ten yra ne tik mano nuotraukų, o mylimajam tų visų gražių merginų aš nelabai norėčiau dovanoti. (Juokiasi.)
- Pavydas kalba tavo lūpomis?
- Trupučiuką!
- O virš miegamojo lovos norėtum pasikabinti didelę, gražią, seksualią savo nuotrauką?
- Mano miegamajame virš lovos kabo labai gražus paveikslas. Taigi tikrai yra gražesnių dalykų, ką ten kabinti. O šiaip bus labai malonu turėti šį kalendorių, tiesiog dėl savęs. Liks prisiminimui. Galbūt į stalčių pasidėsiu, vėlesniam prisiminimui. Po daugel metų juk bus įdomu išsitraukti ir pažiūrėti, kokia buvau.
KAIP ATRODO filmuotoje medžiagoje, įdomu visoms moterims, taip pat ir Nijolei
DOSJĖ
Amžius - artėja prie 25-ojo jubiliejaus
Išsilavinimas - baigė Vilniaus universitetą, įgijo vadybos ir verslo administravimo specialybę. Dabar Mykolo Romerio universiteto magistrantūroje studijuoja Europos Sąjungos politiką ir administravimą.
Veikla - grupė “69 danguje”
Tobulas laisvalaikis - kelionės, o šiuo metu - vakarai su knyga
Vadovaujasi tiesa - “Elkis su kitu žmogumi taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi”
Jurga KLIMAITĖ-RIEBLING
Parengta pagal "Vakaro žinių" priedą "Geras!"
