Naujienų portalo tv3.lt kalbinta moteris prakalbo apie laimingos santuokos receptą, kurioziškas situacijas ir praėjusius metus.
Paklausta, kaip paminės devintąsias vestuvių metines, Nijolė atsidūsta – ypatingai to padaryti nepavyks. Moteris pasakojo kuriozišką situaciją, kai bandė šią šventę suplanuoti: „Dirbu... Vyras šiek tiek nusiminė šiuo klausimu, nes buvo suplanavęs švęsti. Mes turėjome smagią tradiciją, kad per metines keliaujame į kokią nors Europos šalį. Netoli kur nors, bet smagiai, šiltai. Bet šiais metais greičiausiai nepavyks, ir šiaip tos kelionės dabar apkrautos, apsunkintos.
Vyras klausia, ką darau spalio 12, sakau nieko, o kas? Sako, o tai tu nežinai, kokia proga? Ėmiau juoktis, juk mūsų metinės ne dvyliktą, o šešioliktą! Juokas juokais, bet gal kažką sugalvosim, į Birštoną ar Druskininkus nuvykti. Ir dar vyras pasiūlė važiuoti dviese. Bet tada sugavome piktą Patricijos žvilgsnį ir iškart supratome – reikės važiuoti trise. Neseniai parskridome iš Maljorkos, ten buvome be jos. Buvo aišku, jog kita kelionė tikrai bus kartu“, – juokėsi N. Pareigytė-Rukaitienė.
Moteris atvira: beveik dešimtmetį praleisti santuokoje – sunkus darbas. Pasak jos, jų santykiai tikrai nebuvo ramūs: „Mes abu – banguotos asmenybės, mūsų santykiuose daug emocijų, kurių mes nelaikome. Nėra taip, kad tylėtume, iškart sakome, jei kuriam kas nors nepatinka. Tada kyla ir diskusijų – ir garsesnių ir tylesnių, ramesnių ir audringesnių. Yra buvę visokių situacijų, ir pykčių, ir gražių akimirkų. Kaip kiekvienoje šeimoje. Laikomės kažkaip.
Kuo toliau, tuo paprasčiau tie santykiai sekasi. Aš manau, kad reiktų pabandyti išgyventi aštuonis, dešimt metų. Nekalbu, jeigu jau visai blogai. Bet kai kurios poros per anksti numoja ranka, pasiduoda. Kuo toliau, tuo viskas lengviau atrodo, nebėra tiek emocijų, nebekreipi dėmesio į kažkokius pasakymus, elgesio ypatumus. Viskas susiniveliuoja, įgauna ramybės būseną.“
O kokia tokios tvirtos santuokos paslaptis? Nijolė prasitarė, turinti iš vyresnės kartos perimtą sėkmingos santuokos receptą: „Mano uošvis sako, kad deimantas irgi iš pradžių būna aštrus. Duri – ir skauda. Bet su metais apsišlifuoja ir darosi žymiai maloniau. Mes abu iš vienodos srities – su renginiais, barais dirbame. Turime apie ką kalbėti, muzikos klausimais, darbo. Arba tiesiog yra noras... sunku kažką patarti.
Kai vedu vestuves, būna jaunųjų tėveliai išgyvenę 40 metų ir daugiau. Norisi jų klausti, ir klausiu kartais, kokia paslaptis. Tai moterys dažnai sako, kad išmoksta tiesiog nekreipti dėmesio. Atrodo, labai teisinga, paprasta ir aišku. Sudėtinga įgyvendinti, jeigu esi karštakošis.“
Karantino metu moteris suprato, kaip gera turėti šeimą: „Kitaip būčiau labai vieniša. O dabar namuose trise smagiau. Šokius namie darėme, diskotekas, knygas skaitėme, žaidėme stalo žaidimus.
Vaikas labai sulipdo santuoką, arba kaip tik išskiria. Mūsų atveju, vaikas labai mus sulipdė kartu, jeigu jos nebūtų, gal būtų ir kitaip. Dabar negali to žinoti. Kai pas tėvus važiuoju, galvoju, koks džiaugsmas, kad jie vis dar kartu. Nereikia skirstyti meilės tėvams, atvažiuoji kaip į ramybės uostą.“
