Naujienų portalas Balsas.lt aiškinosi, kaip partijų-autsaiderių lyderiai mato savo politinę ateitį, ar skirstysis kas sau, ar jungsis su likimo broliais ir seserimis, ar ir toliau dalyvaus rinkimuose, o jei taip, tai už kokius pinigus?
G. Vagnorius – ne optimistas, o realistas
Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius, kuris nesėkmingai kandidatavo į Seimą 2004 ir 2008 metais, taip pat nepateko į Europos Parlamentą (EP) 2009 metais, teigia, kad nuotaikos partijoje geros ir į artimiausius planus įeina dalyvavimas ateinančiuose rinkimuose į EP ir Seimą. Jo manymu, šios vizijos ne optimistinės, o realistinės.
Užkabinus jautrų finansavimo klausimą, kai pagal naują tvarką partijos negali gauti paramos iš verslo, o valstybės dotacijas gauna tik į Seimą patekusios politinės organizacijos, G. Vagnorius teigė, kad su šia problema susidūrė jau prieš rudenį vykusius rinkimus į Seimą.
„Nebuvo jokio valstybės finansavimo, o partijoms buvo uždrausta gauti bet kokį, tiek juridinių, tiek fizinių asmenų finansavimą. Šiuo metu partijų veikla yra praktiškai uždrausta, nes tos, kurios negavo iš valstybės finansavimo, negali gauti bet kokios paramos. Net aš, kaip partijos pirmininkas, negalėčiau paaukoti savo partijai“, – piktinosi politikas.
Tačiau net du kartus ministru pirmininku buvęs G. Vagnorius nepasiduoda ir atskleidė, kad bando teisinėmis priemonėmis atstatyti demokratinę tvarką Lietuvoje.
„Mes teisminiais būdais bandome, esame parašę Europos Sąjungos (ES) institucijoms dėl nenormalios padėties, kada praktiškai uždrausta kitų partijų veikla, kurios negauna iš valstybės finansavimo. <...> Neabejoju, kad ankščiau ar vėliau bus panaikintas tas draudimas, priešingu atveju Lietuva žengtų nedemokratijos keliu“, – konstatavo pašnekovas.
Jungimosi su kitomis partijomis planus Krikščionių partijos atstovas apgaubė paslapties šydu, tačiau užsiminė, kad tokie pokalbiai vedami tiek dabar, tiek buvo vedami prieš vykusius rinkimus. „Negaliu šito pasakyti, nors ir labai norėčiau, bet kalbamės su visais įmanomais ar galimais partneriais. Aš įsivaizduoju, kad Lietuvoje liks tik trys ar keturi blokai, kaip ir visoje Europoje, kurie gali tikėtis sėkmės“, – svarstė jis.
K. Brazauskienė kandidatuos Zarasų–Visagino apygardoje dar šiemet
Demokratinės darbo ir vienybės partijos pirmininkė ir velionio prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė, per rinkimus patyrusi fiasko, teigė, kad jos politinė ateitis priklauso tik nuo rinkėjų.
Į nesėkmę per rinkimus ji pažvelgė gana filosofiškai: „Kažkam juk turi nesisekti, ne visada visiems sekasi“. Beje, politikos naujokė prasitarė, kad trauktis neplanuoja ir dar šiemet dalyvaus rinkimuose Zarasų–Visagino apygardoje, kurioje rezultatai buvo paskelbti negaliojančiais. Rinkimai šioje apygardoje vyks kovo 3 dieną. Pasak K. Brazauskienės, kovojant dėl rinkėjų balsų, svarbiausia ne finansavimas, o bendravimas su žmonėmis ir savo politinių įsitikinimų jiems išaiškinimas.
Pašnekovė teigė, kad partija planuoja aktyviai ruoštis Savivaldos rinkimams, o rinkimai į Seimą buvo per ankstyvi, nes nebuvo galimybės pasiruošti. „Čia mūsų partijos pirmas išbandymas, buvome aktyvūs, nenuleidžiame rankų, patirties turime, kolektyvas stiprus, aišku, nėra senų partinių asų, bet gal čia ir privalumas“, – svarstė ji.
Gal kam liberalcentristų?
Nervingai posėdžiaujančios Liberalų ir centro sąjungos lyderis Algis Čaplikas nebuvo nusiteikęs konkrečiai dalytis ateities planais, tačiau pabrėžė, kad politinė kova tik aršėja ir su laiku ji vis stiprės.
„Čia įprasti rinkimai. Visada taip buvo ir bus. Mes planuojame partijos ateitį ir ruošiamės Savivaldybės rinkimams“, – greitakalbe išpyškino jis ir pakartojęs, kad vyksta posėdis, padėjo ragelį.
Tiesa, neseniai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad LiCS veda derybas su partija „Tvarka ir teisingumas“ dėl galimos sąjungos. Tačiau abiejų partijų lyderiai, tiek A. Čaplikas, tiek R. Paksas, šias kalbas neigia.
G. Songailos partija bus valdančioji
Lietuvos tautininkų sąjungos (LTS) lyderis Gintaras Songaila, prieš rinkimus į Seimą nesėkmingai įsiliejęs į koaliciją su Lietuvos centro partija, Lietuvos socialdemokratų sąjunga ir Tautos vienybės partija, ir negavęs reikiamo rinkėjų palaikymo, kad atsidurtų vėl Seime, tiki, kad ateityje jo partija bus valdančioji.
Paklaustas, ar svarsto jungimosi su kitomis partijomis galimybes, jis pabrėžė, kad prie jo partijos galvoja apsijungti. „Mes priimsime. Daug kad norėtų, bet klausimas ne tame. Klausimas – misija, pagrindiniai tikslai, kuriuos mes dar tik dėliojamės. Padėtis yra labai sudėtinga“, – teigė jis.
Į klausimą, kaip bus sprendžiamas finansavimo klausimas, G. Songaila atsakė ryžtingai: „Mes be pinigų viską darysime, nes nu ką – su nario mokesčiu. Konkuruosime su monstrais, kuriuos finansuoja iš biudžeto“. Politikas išreiškė viltį, kad žmonės nustos balsuoti už „monstrus“ ir pradės balsuoti už idėjas ir pasiūlymus.
A. Akstinavičius deda viltis į sveiko proto politinį elitą
Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininkas Arvydas Akstinavičius pasakojo, kad jo vadovaujama partija ir toliau organizuoja tarybos posėdžius, o birželį net planuoja suvažiavimą. Per šiuos renginius bus nubrėžtos strateginės gairės, kryptys ir sprendimai dėl būsimų rinkimų ir tolesnės LSDS strateginės veiklos.
„Skirstytis minčių tikrai nėra, dėl jungimosi – irgi kliūčių nėra, palaikome ryšį su mūsų buvusiais partneriais 2012 metų Seimo rinkimuose, kada buvo suformuotas sąrašas už Lietuvą Lietuvoje“, – sakė jis.
A. Akstinavičius pabrėžė, kad, nepaisant pralaimėjimo rinkimuose į Seimą, politinis gyvenimas vyksta ir toliau, ir LSDS jame dalyvauja, ir trauktis tikrai niekur neketina. Jo manymu, jei nacionalinio susivienijimo pagrindu formuotųsi didesnis politinis derinys, tikėtina, kad LSDS jame galėtų dalyvauti.
LSDS lyderis sutiko, kad valdžioje nesančioms partijoms iškyla sunkumų dėl finansavimo. „Dėl lygios kovos ir demokratinių rinkimų esame aiškiai išsakę savo poziciją, kad rinkimai nedemokratiniai ir per nelygią partijų kovą suvaržomos ir rinkėjų galimybės turėti normalų visapusišką informacinį pasirinkimą“, – dėstė jis savo poziciją.
Taip pat jis akcentavo, kad tokiomis bado sąlygomis LSDS veikia jau daugiau nei 10 metų. „Jeigu mes išgyvenome iki šiol, išgyvensime ir toliau, kadangi kažkokių rėmėjų iš verslo nesame gavę, biudžetinio finansavimo taip pat, bet mes tikimės, kad atsiras galbūt tarp dabar dominuojančio politinio elito sveiko proto atstovų, kurie peržiūrės politinių partijų finansavimo įstatymą ir galbūt bazinis biudžetinis finansavimas bus suteiktas visoms veikiančioms partijoms, kurios realiai dalyvauja rinkimuose. Jos turėtų gauti bazinį finansavimą, o kita dalis susidėti pagal rinkimų rezultatus“, – svarstė jis.
Pasak politiko, yra dvi galimybės: arba Lietuva nuriedės į bedugnę su korumpuotais rinkimais, arba riedės į demokratinių ir sąžiningų rinkimų kalvą. „Turi būti daromos pataisos ir tam tikri veiksmai. Galbūt sudėtingiau toms partijoms, kurios žarstosi milijonais, o kai negauna valstybės dotacijų ar rėmėjų balsų, tai tiesiog lieka ant ledo. Mes pratome prie tokių sąlygų, todėl turime imunitetą, nes visada vertėmės iš minimalių paramų“, – savo partijos privalumus įvardijo jis.
A. Akstinavičiaus manymu, nors verslas ir negali remti partijų, tačiau per rudenį vykusius rinkimus buvo daug aplinkkelių ir pinigai iš verslo buvo įsisavinti kitais keliais ir būdais.
A. Matulevičius: kas turi pinigų, tas ir laimi
Tautos vienybės sąjungos (TVS) pirmininkas Algimantas Matulevičius teigia, kad per rinkimus nepasisekė dėl koalicijos problemos. Pasak jo, norėta eiti už vienybę ir tikėtasi, kad tai duos naudos, tačiau balsavimo biuletenyje visos keturios koalicijos partijos buvo surašytos vienoje eilutėje ir net nebuvo nurodytos vadovų pavardės.
Politiko nuomone, apie lygybę negali būti nė kalbos, kai vienos partijos gavo pinigus, o kitos ne. „Bet mes nepasiduodame, nesame pati didžiausia partija, bet esame normali partija, turime nemažai skyrių Lietuvoje ir nenusiminę esame. Gaila, kad taip nutiko, bet dirbame toliau, permąstome savo taktiką ir strategiją, ir galvojame duoti pakankamai normaliai apie save žinoti politinėje padangėje“, – tvirtino jis.
A. Matulevičius tikino, kad TVS pinigų prasimano iš nario mokesčio ir savų aukų. „Labai biednai gyvename, bet ką padarysi, reikia susilyginti su didžiosiomis partijomis, juo labiau tomis, kurios valdžioje ir gauna pinigų už tai, kad dalija pinigus verslui“, – sąmokslo teorijas įžvelgė jis.
TVS lyderio nuomone, jo partija turi labai stiprių idėjų, bet bėda ta, kad negali jų ištiražuoti, nes žiniasklaidos priemonės piktybiškai jų nespausdina.
„Mėgstame kritikuoti Aleksandrą Lukašenką ir Vladimirą Putiną, bet ir pas mus tegul apsidairo, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, tarp kitko, yra pateikusi nekokią ataskaitą apie Lietuvą, vieni išspausdino ataskaitą, o kiti tyli. Rinkimai – ne idėjų kova, o pinigų kova“, – piktinosi jis.
A. Matulevičius pabrėžė, kad Lietuvoje šiandien sunku prasimušti naujoms idėjoms ir politinėms jėgoms.
Kodėl niekas nenori mirti?
Pakalbėjus su partijų lyderiais, susidaro įspūdis, kad nesėkmė per rinkimus toli gražu nereiškia partijos gyvavimo pabaigos – niekas nenuleidžia rankų. Balsas.lt teiravosi politikos apžvalgininko Giedriaus Kiaulakio, kodėl niekas nenori mirti?
Pašnekovas iškart akcentavo, kad nė vienos partijos atstovas viešai nepripažins, kad jo partija mirė.
„Politikoje, kaip ir versle, tu turi spinduliuoti sėkmę. Net jei ji nuo tavęs nusigręžia, tu turi deklaruoti, kad tai laikina“, – aiškino jis.
Anot G. Kiaulakio, tai tas pats, kaip žlungančių kompanijų – avialinijų ar telefonų gamybos – vadovai sako, kad atsigauna, padidins pardavimus, reorganizuosis, grįš į rinką ir panašiai. Politika turi nemažai verslo elementų, todėl vargiai kas gerbs partiją, kuri deklaruos savo pralaimėjimą ir kalbės apie skirstymąsi. Pasak jo, prie alaus bokalo partijos susirinkimuose jos nariai viską supranta teisingai ir šneka teisingai, bet į viešumą to transliuoti negali.
„Dabar tokie laikai, kai turi spinduliuoti optimizmą, o ne realizmą“, – pabrėžė jis.
Paklaustas, kas iš to, kad pralaimėjusios partijos demonstruoja optimizmą. Negi optimizmo pakanka, kad grįžtumei į rinką?
„Kad smulkmė atsigaus pati savaime, kad ji taps parlamentine partija po tokio žiauraus nuopolio, tikimybė yra praktiškai nulinė. Bet jos turi tam tikrų manevrų ar galimybių, pavyzdžiui, artėjant rinkimams įsimontuoti į rimtesnę, solidžiau atrodančią partiją“, – paaiškino G. Kiaulakis.
Kokia nauda iš smulkmės?
Kaip pavyzdį, jis pateikė 2008 metų rinkimus, kai konservatoriai „absorbavo“ krikščionis demokratus, praktiškai mirusią partiją. Taip pat „inkorporavo“ leisgyvę Tautininkų sąjungą. Taip šių partijų „viršūnėlės“ praėjo į Seimą. O prieš 2012 metų rinkimus socliberalai sėkmingai „prisimontavo“ prie kitų partijų, kas prie darbiečių, kas prie socdemų. „Ir ponas Paulauskas štai pas mus vėl garbus Seimo narys, nors jo partija mirė“, – ironizavo pašnekovas. Politikos apžvalgininko spėjimu, liberalcentristai dabar galimai ieško sąlyčio su socialdemokratais ar liberalais.
Tiesa, į valdžią patekusių partijų atstovai viešai deklaruoja, kad liberalcentristų jiems nereikia. G. Kiaulakio nuomone, nereikia viskuo tikėti, kas yra sakoma viešai.
„Kai mažoji partija žlunga, tai smulkiesiems jos nariams niekas nebešviečia, bet partijos viršūnėlės turi neblogas galimybes savo partiją parduoti, nes jie gali pasiūlyti savo patirtį, rajonuose veikiančius skyrius ar tam tikrus finansinius srautus, o patirtis irgi dažnai susijusi su finansiniais srautais – jie pažįsta vieną ar kitą rėmėją“, – apie mažų partijų naudą didelėms kalbėjo politikos apžvalgininkas.
Reziumuodamas, G. Kiaulakis teidė, kad partijos tiesiog neskuba „apsibarstyti galvą pelenais“ ir sakyti, kad išeina į pensiją, kadangi per riebesnes partija yra būdų viršūnėlėms ir toliau likti žaidime.
