Minint Tarptautinę saugesnio interneto dieną, socialinės iniciatyvos „Augu internete“ organizatoriai pakvietė jas pasidalinti savo patirtimi auginant vaikus, kuriems socialiniai tinklai ir internetas – savaime suprantamas dalykas.
Iniciatyvą „Augu internete“ prieš trejus metus pradėjusios telekomunikacijų bendrovės „Telia“ komunikacijos vadovė Birutė Eimontaitė pastebi, kad saugaus interneto tema Lietuvoje domimasi vis daugiau, nes jau auga kelios kartos, kurias nuo pat gimimo lydi išmaniosios technologijos.
„Kiekviena nauja karta žino kur kas daugiau ir kur kas aktyviau naudojasi išmaniosiomis technologijomis negu prieš tai buvusios. Tačiau saugumo internete klausimai išlieka aktualūs, o suaugusiųjų ir vaikų bendravimas ir susikalbėjimas šia tema tampa ypatingai svarbus.
Todėl, tęsdami „Augu internete“ iniciatyvą, norime stiprinti vaikų ir tėvų tarpusavio pasitikėjimą kalbantis apie laiką, praleidžiamą internete – apie ten patiriamus iššūkius ir jų galimus sprendimo būdus“, – sako B. Eimontaitė.
Tėvams – „blogųjų policininkų“ etiketė
2018 metų pabaigoje „Telia“ atlikta vaikų apklausa parodė, kad daugiau nei pusė jų nenorėtų daugiau tėvų įsitraukimo į jų veiklą internete ir tik penktadalis sutiktų daugiau laiko internete praleisti kartu su tėvais ar jų prižiūrimi.
„Augu internete“ iniciatyvos partnerė, emocinę paramą vaikams ir paaugliams teikianti „Vaikų linija“ pastebi, kad susidūrę su skaudžiomis patirtimis internete vaikai dažnai nieko nepasakoja tėvams, nes galvoja, kad jie nesupras, negalės padėti, be to, baiminasi, kad iš jų bus atimtas telefonas, apribotas naudojimasis kompiuteriu ir pan. Taigi, tėvai bemaž iš karto gauna „blogojo policininko“ etiketę.
„Norint, kad vaikai pasitikėtų ir papasakotų apie savo sunkumus, tėvams labai svarbu kalbėtis ir domėtis, ką jų vaikai veikia internete, o tada bandyti patiems pasigilinti, kokiuose socialiniuose tinkluose jie bendrauja, kaip tie tinklai, žaidimai ar programėlės veikia, kur galima kreiptis, susidūrus su sunkumais.
Su vaikais kartais galima pasikalbėti ir apie įvairias situacijas, kaip reikėtų elgtis, kai kur nors internete jie pamato, pavyzdžiui, kaip šaipomasi iš kito žmogaus, kaip ir kur galima pranešti apie netinkamą turinį“, – pataria „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis.
Pernai metais „Vaikų linija“ sulaukė daugiau nei 600 vaikų ir paauglių kreipimųsi dėl sunkumų, susijusių su bendravimu internete.
Dažniausiai vaikai ir paaugliai ieško pagalbos susidūrę su elektroninėmis patyčiomis, tačiau tai toli gražu ne vienintelis iššūkis. „Vaikų linijos“ savanoriai ir psichologai pastebi, kad vaikai taip pat kreipiasi dėl privatumo apsaugos, nerimauja dėl savo reputacijos internete, virtualioje erdvėje patiria sunkumų, susijusių su meile, santykiais ar seksualumu.
B. Nicholson: „Mano receptas – atvirumas“
Keturių vaikų mama, TV laidų vedėja, žurnalistė, kulinarinių knygų autorė B. Nicholson pasakoja, kad apie saugumą internete su vyresnėliais ji pradėjo kalbėtis vos jie ėmė naudotis internetu ir domėtis įvairiais „YouTube“ kanalais.
„Nevaidinsiu idealios mamos ir nepasakosiu, kaip viskas paprasta. Pripažinsiu, kad mūsų namuose konfliktai su vaikais dažniausiai kyla dėl telefonų ir kompiuterio naudojimo, tiksliau – naudojimo trukmės ir turinio juose.
Esame su vyru nustatę gan griežtas taisykles, kaip ir kur vaikams galima naršyti internete, pavyzdžiui, visos programėlės išmaniuosiuose įdiegiamos tik su tėčio žinia, taip pat esame nustatę laiką, kiek galima naudotis kompiuteriu ar telefonu“, – pasakoja B. Nicholson.
Bet, pasak jos, vien griežti draudimai niekada nebus veiksmingi. „Visa ko pagrindas yra abiejų pusių – vaikų ir tėvų – atvirumas. Jei vaikai bus įpratę kalbėtis su tėvais, jie anksčiau ar vėliau ateis papasakoti, kas juos neramina“, – teigia keturių vaikų mama.
B. Nicholson nuomone, svarbu nepalikti vaiko visiškai vieno bekraštėje internetinėje erdvėje. „Karts nuo karto, neįžeidžiant vaiko, reiktų užmesti akį, ką jis ten veikia.
Nors ir sunku, bet reikia suprasti, kad vaikui reikalingas privatumas, jis taip pat ten, internete, nori turėti savo pasaulį. Mums, tėvams, nekaltinant vaiko, reikia pasirūpinti, kad tas pasaulis atitiktų jų amžiaus kategoriją ir jo nebūtų per daug“, – sako B. Nicholson ir priduria, kad visa tai ji užtikrina ir pati domėdamasi socialiniais tinklais bei interneto naujovėmis.
L. Šurnaitė: „Sūnui atradus „Youtube“ ramybės laikas baigėsi“
Laidų vedėja, knygų autorė L. Šurnaitė juokauja, kad, sūnui atradus „Youtube“ ir kitas populiarias interneto svetaines, ramybės laikas seniai liko praeityje. Tačiau iki šiol nesusipratimų ar nemalonių situacijų išvengti pavyko, nes žymi mama su antroku kalbasi visomis jį dominančiomis temomis.
„Su vaikais kalbant atvirai apie viską, jie supranta, kad tėvai yra pirmieji žmonės, į kuriuos galima kreiptis bet kokiais klausimais. Tada ir internetas nėra jokia išskirtinė tema. Vienintelis būdas padėti vaikui saugiai augti internete yra domėtis tuo, ką jis ten veikia.
Aš nuolat pasiklausiu, ką sūnus žiūri internete, ko ieško, kas jam įdomu. Kartais susėdame ir kartu pasižiūrime jo išrinktų vaizdo įrašų. Aptariame, kad realybė skiriasi nuo fikcijos internete, nuo to, kaip tuose vaizdo įrašuose kalbama, kokie vaizdai rodomi ir panašiai“, – pasako L. Šurnaitė.
Žymi mama pripažįsta, kad kol kas suvaldyti situaciją lengviau dar ir dėl to, kad jos sūnus neturi išmaniojo telefono, o jo lankomoje mokykloje laikomasi politikos, kad telefonai pamokose nereikalingi.
„Ateityje klausimų ir situacijų, susijusių su socialiniais tinklais ir internetu, neišvengiamai daugės. Tačiau, tikiu, kad jau dabar yra padėtas geras pamatas tam, kad nutikus bėdai sūnus pirmiausia ateis pas mane ir mes drauge rasime išeitį“, – teigia L. Šurnaitė.
