Pamenu, vaikystėje manydavau, kad didžiausias pasaulyje krioklys yra Niagara. Ne tik aš vienas – daugelis mano klasiokų tikėjo, kad Niagara yra didžiausias. Tačiau kas yra didžiausias? Tai labai neapibrėžta sąvoka. Pavyzdžiui, aukščiausias pasaulyje yra Anchelio krioklys Pietų Amerikoje. Jo aukštis 979 m. Bet tai tik nedidelė srovelė, krentanti iš labai aukštai.
Pačiu plačiausiu yra laikomas Igvasu krioklys, esantis Argentinos ir Brazilijos pasienyje. Šio ant Igvasu upės esančio krioklio plotis net 2,7 km. Bet vienas gražiausių pasaulyje Igvasu krioklys nėra vientisas – jis tarsi sudarytas iš keliasdešimties įvairaus dydžio – ir mažų, ir didelių – krioklių. Todėl dažnai pačiu plačiausiu pasaulyje kriokliu vadinamas kur kas vientisesnis Viktorijos krioklys Afrikoje, nors šio krioklio plotis 1,27 km. Vandeningiausias pasaulyje yra Bojoma krioklys Afrikoje. Jį sudaro 7 kaskadų grupė, o šio krioklio debitas 17 000 m³/s. Vandeningas yra ir jau minėtas Viktorijos krioklys, tačiau Afrikos krioklių vandeningumas yra laba kintamas – liūčių periodu krioklių debitas išties įspūdingas penkiaženklis skaičius, sausrų metu jis net ne kelis, o keliolika ar keliasdešimt kartų sumažėja.
Upė ir krioklys
Niagara nėra aukštas, palyginti su aukščiausiais kriokliais. Šio krioklio aukštis 51 metras. Ožio sala Niagaros krioklį dalija į dvi dalis: 800 m pločio Kanados krioklį, per kurį prateka 95 proc. vandens kiekio, ir 300 m pločio Amerikos krioklį. Yra ir trečia dalis – nedidelis, 17 m pločio Bridal Veil krioklys. Viską sudėję gauname daugiau nei kilometro pločio krioklį. Be to, Niagaros krioklys yra vandeningiausias Šiaurės Amerikos krioklys.
Tačiau šis straipsnis – ne tik apie Niagaros krioklį, bet ir apie vos 54 km Niagaros upę, dėl kurios ir susiformavo vienas labiausiai pasaulyje lankomų Niagaros krioklys. Ši upė teka Amerikos Didžiųjų ežerų sistemoje. Ji išteka iš Erio ežero, įteka į Ontarijo ežerą, taigi, tiek pati upė, tiek Niagaros krioklys yra tarp šių dviejų ežerų. Vidutinis upės debetas 5 900 m³/s, o Niagaros krioklio debetas nurodomas daugiau nei dvigubai mažesnis. Tai yra todėl, kad dalis vandens nukreipta į hidroelektrinę, dėl ko Niagaros krioklys prarado savo ankstesnį grožį.
Bet, kitaip nei Afrikos upių, Niagaros upės debitas taip akivaizdžiai nesvyruoja. Beje, mūsų upių tėvo Nemuno debitas 10 kartų mažesnis nei Niagaros upės, taigi galite įsivaizduoti, kiek vandenuko ten nuteka. Niagara, nors ir ne itin plati, tačiau labai vandeninga upė.
Krioklys juda
Mokslininkai teigia, kad Niagaros galia gali būti pražūtinga ir sukelti neregėto masto potvynius. Reikalas tas, kad galinga Niagaros srovė graužia kietą dolomitinę kalno, nuo kurio krenta vanduo, kurio dėka ir susiformavo Niagaros krioklys, struktūrą. Dėl to pats krioklys tarsi juda prieš srovę. Niagaros krioklio erozija stebima kelis šimtus metų, nustatyta, kad krioklys per metus pasislenka vidutiniškai 1–1,5 m. Per visą egzistavimą (manoma, kad šiam kriokliui apie 12 000 metų) Niagaros krioklys prieš srovę pasislinko jau 11 km. Kai ties Niagaros kriokliu buvo pastatytas kanalas, dalį vandens nukreipiantis į hidroelektrinę, krioklio debitas sumažėjo, todėl dabar Niagara juda kur kas mažesniu – 30 cm per metus, greičiu. Tačiau...
Kai pasieks ežerą
Tačiau Niagaros upėje, aukščiau Niagaros krioklio, yra slenksčių virtinė. Kai vanduo bus tiek išgraužęs uolienas, kad krioklys pasieks slenksčius, jo aukštis padidės 15 m. Srovė taps greitesnė, erozija didesnė ir krioklio judėjimo greitis padidės. Anksčiau ar vėliau Niagaros krioklys priartės prie milžiniško Erio ežero. Eris – vienas didžiausių pasaulio ežerų, nors Didžiųjų ežerų grupėje jis tik ketvirtas. Erio plotas 25 745 km², didžiausias ilgis 388 km, plotis 92 km. Šie skaičiai labai daug ką sako.
Niagara (nuotr. Organizatorių)
Taigi iš Erio ištekanti Niagaros upė,ties Niagaros kriokliu ardo uolienas. Niagaros krioklys nuolat keliauja prieš srovę ir vienu metu priartės prie Erio ežero, kurio vidutinis gylis 19 m. Dar po kurio laiko bus momentas, kai uolienos, t. y. Erio ežero krantas, bus pragraužtas Niagaros krioklio ir milžiniška vandens masė pasileis žemyn į Ontarijo ežerą. Susiformuos toks milžiniškas krioklys, kokiam mūsų planetoje lygių nėra. Maždaug per mėnesį Erio neliks, o ežero vanduo persikels žemyn. Erio vietoje liks tik Detroito upė, kuri įteka į šį ežerą. Per tą mėnesį Ontario ežeras padidės ketvirtadaliu, nes šis ežeras yra gerokai didesnis už Erio ežerą.
Niagara (nuotr. Organizatorių)
Kada?
Kas toliau? Kanados miestai Torontas, Hamiltonas, Kingstonas, kaip ir prie Ontario esantis JAV miestas Ročesteris, bus paskandinti. Kada tai įvyks? Po kelių ar keliolikos tūkstančių metų, nors mokslininkai teigia, kad greičiausi po 300 metų viskas išsispręs savaime ir grėsmė išnyks, kadangi prognozuojama, kad tuo metu Didieji ežerai bus gerokai nusekę, upių srovės sumažėjusios.
Niagara (nuotr. Organizatorių)
Jei Erio ežeras kada nors bus „nuleistas“, jo vietoje Detroito upėje turėtų susiformuoti Niagaros krioklio antrininkas, todėl dar po kažkiek tūkstančių metų toks pats likimas turėtų ištikt Hurono ežerą, o dar vėliau – Mičigano ežerą ir galų gale Aukštutinį ežerą. Finalas – didžiausias gėlo vandens baseinas pasaulyje, kuriame dabar telkšo net 22,7 tūkst. km³ vandens, išnyks.
Bet, kaip minėjau, tai procesai, kurių reikia laukti tūkstantmečius. Gal tuo metu Žemėje apskritai niekas nebegyvens ir žmonės nebepamatys tų unikalių hidrologinių procesų.
