Asta per pristatymą pasakojo: „Nuo kūdikystės gyvenau Žolyno globos namuose Vilniuje. Ten man buvo labai liūdna ir laukiau, kad mane su broliu kas nors paimtų globoti. Ir tokia diena išaušo – į globos namus įžengė moteris, tapusi mūsų globėja. Jau vaikystėje pradėjau suprasti, ką reiškia darbas – važiavau prie jūros ir pardavinėjau laikraščius, rinkau uogas ir grybus. Pradėjau eiti į miesto mokyklą. Ten daug kas šaipėsi. Aš labai kentėjau, kol pagaliau pratrūkau. Man pasiūlė pereiti į kitą mokyklą, kur mokiausi pagal palengvintą programą. Ten buvau pavyzdingųjų lentelėje. Išvažiavau mokytis į Kauno statybininkų mokyklą. Ten buvo pragaras. Patyriau daug fizinio smurto, todėl pabėgau į globos namus.
Atsitiko šviesos spindulėlis mano gyvenime, kai sužinojau, kad yra savarankiško gyvenimo namai „Savi namai“. Mano gyvenimas pasikeitė, pradėjau pasitikėti savimi. Susipažinau su darbuotojais, kurie man tapo kaip šeima, kurios niekada neturėjau. Čia išmokau pasitikėti žmonėmis. Čia aš galiu išsakyti savo nuomonę – manęs klausia, ko aš noriu, galiu užsiimti mėgstamais dalykais, bendrauti su tais žmonėmis, kurie man patinka. Čia aš nejaučiu, kad mano negalia yra kažkas, kas trukdo mano gyvenime.“
„Dalyvauju projekte „Pagalba priimant sprendimus“. Kartais priimtas sprendimas atneša daug bėdų, taip atsitiko ir man. Mano draugas mane apgavo, su juo man buvo sunku gyventi. Ilgai kentėjau ir galvojau, kaip pakeisti situaciją. Blogą draugą palikau. Turiu tikslą turėti savo namus. Pakalbėjau su projekto darbuotoja ir nusprendžiau laukti socialinio būsto. Noriu būti savarankiška, jei nutiks bėda, turėsiu savo namus. Esu gerai vertinama darbuotoja. Savo gyvenime su patyrusi daug sunkumų, esu našlaitė“, – pasakojo kita centro lankytoja Liucija.
Liucija prisistatė taip: „Dėl skaudžių įvykių teko persikelti į krizių centrą. Šiuo metu gyvenu savarankiško gyvenimo namuose „Savi namai“. Čia man labai patinka. Gyvendama susiradau naujų draugų, su kuriais atradome naujų pomėgių. Man patinka siuvinėti kryželiu, rašyti rašinėlius, skaityti istorinius romanus, klausytis mėgstamos muzikos, lankytis įvairiuose muziejuose.“
„O man labiausiai man patinka padėti visiems žmonėms, kurie turi tokią pačią negalią. Labiausiai norėčiau per šitą projektą susirasti darbą ir ką nors gyvenime pasiekti“, – tęsė Audrius.
Svarbu įvardyti savo poreikius
Pagalba priimant sprendimus – dar nauja paslauga, kuri išbandoma įgyvendinant projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“. Valakupių reabilitacijos centre dirbanti įgyvendinamo projekto specialistė Nijolė Dirsienė įsitikinusi – norint padėti žmogui, reikia pirmiausia jį išgirsti ir pažinti. Dėl to nutarta sudaryti galimybes projekto dalyviams viešai pristatyti. Juk gebėjimo aiškiai kalbėti reikia visur: nuėjus pas gydytoją, į vaistinę, parduotuvę, pas būsimą darbdavį.
,,Pirmiausia nusivedėme į konferenciją, parodėme, kas tai yra. Ir šiandien jie išdrįso prisistatyti – pasakė, ko nori, įvardino savo nuoskaudas, svajones“, – džiaugiasi specialistė. Jos teigimu, projekto dalyvių patirtis, negalia, socialinė branda yra labai skirtinga. Ne visi moka sklandžiai dėstyti mintis. Svarbu suprasti juos ir išgirsti, ko jie nori, kur patiria sunkumų. Taip pat ne mažiau svarbu atrasti jų gerąsias puses ir padėti jas išryškinti.
„Mūsų siekis – kad jie gebėtų ne tik prisistatyti, bet ir vertinti: ką aš gerai padariau, o kur galbūt suklydau ir daugiau to nekartosiu. Manau, kad po metų mūsų retorika bus kitokia. Mes galėsime ir įvertinti tai, ką nuveikėme per tuos metus, kokios pagalbos mums reikėjo“, – apibendrina N. Dirsienė.
Nauja paslauga
Pasak projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ koordinatorės Nataljos Markovskajos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsivaizdavimu, pagalbos priimant sprendimus paslauga palaipsniui galėtų pakeisti neveiksnumo ar dalinio veiksnumo institutą. „Tačiau pradėję dirbti pamatėme, kad pirmiausia žmonėms kyla iššūkių dėl labai paprastų sprendimų: kada keltis, kokiu autobusu važiuoti, kaip išsirinkti tinkamus batus, nuspręsti, ar dirbti, ar nedirbti. Ypač aktualūs sveikatos klausimai“, – sako N. Markovskaja
Jai pritarė ir N. Dirsienė – kalbantis su projekto dalyviais aiškėja, kad pirmiausia reikia padėti išmokti priimti kasdienius sprendimus. Jų patirtys labai skirtingos: vieni gyvena socialinių paslaugų įstaigose, kiti ateina iš šeimų, treti gyvena vieni bendruomenėje. Pastariesiems reikia daugiausia pagalbos. Jie dažnai yra sutrikę, nemoka tvarkyti biudžeto, turi skolų. Dažnai pagalbos reikia registruojantis pas gydytoją arba į Užimtumo tarnybą.
N. Dirsienė kelia tikslą, kad per 3 metus, kol vyks projektas, jo dalyviai pradėtų suprasti, kaip pasirūpinti savo sveikata, išmoktų planuoti dienos režimą, formuoti biudžetą. Projekto vadovės teigimu, svarbu, kad žmonės suvoktų, kodėl priima vienokius ar kitokius sprendimus, matytų jų pasekmes: „Mūsų tikslas – ne padaryti juos darbingais, o socialiai veiksniais.“
Projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ ekspertės Vilniaus regione Kristinos Maciūtės-Stukanės manymu, svarbiausia, kad galutinį sprendimą priimtų pats asmuo: „Svarbu įgalinti asmenį ir sustiprinti jį priimant sprendimus. Dauguma atėję iš tos terpės, kur jiems nebuvo leidžiama nuspręsti – buvo pasakoma, ką rengsis, ką valgys. Ir nereikia bijoti leisti bandyti. Pirmą, antrą kartą gal nepavyks, bet nieko tokio. Visi iš klaidų mokomės.“
Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.
