Pernai Javos saloje (Indonezija) geologų ar archeologų atlikti tyrimai patvirtino prielaidą, kad Žemės civilizacijų raidos istoriją gali tekti perrašyti.
Vakarų Javoje už 50 km į pietvakarius nuo Cianpuro miesto esantis megalitinis Gunung Padango kompleksas iš visko sprendžiant yra pats seniausias pasaulyje, o jam priklausanti laiptuotoji piramidė yra gerokai senesnė už Gizos piramides.
Pernai kasinėjimus Gunung Padange vykdžiusios archeologų ekspedicijos metu paimtus organinių medžiagų mėginius ištyrus JAV laboratorijose paaiškėjo, kad 3 - 12 m gylyje paimti mėginiai patvirtina, jog šis kompleksas buvo pastatytas prieš 14 000 metų iki mūsų eros, arba dar anksčiau, pranešė Indonezijos dienraštis „Jakarta Post“. Pasak mokslininkų, šių tyrimų išvados yra stulbinamos, nes jos laiko požiūriu peržengia paskutiniojo ledynmečio įvykių horizontą.
Tyrimų rezultatai iš dar didesniame gylyje paimtų mėginių apskritai netelpa į jokią žinomą istorinę civilizacijų raidos chronologiją.
Ekspedicijai vadovavusio Indonezijos Geotechnologinių tyrimų centro vyresnysis geologas daktaras Danny Hilmanas Natawidjajus teigia, kad viską, ką mes žinome apie mūsų civilizacijos ištakas, gali pasirodyti esant klaidinga.
„Antikiniai pasakojimai apie Atlantidą ir kitas didžiąsias priešistorines civilizacijas, kurių pėdsakai jau prarasti, seniai buvo laikomi mitais, tačiau dabar vis labiau ima panašėti į tiesą“, - sako mokslininkas. Jis su kolegomis tyrinėjo maždaug 100 metrų aukščio laiptuotą piramidę, esančią viename Vakarų Javos kalnų slėnyje, Gunung Padango megalitinio komplekso teritorijoje.
Ši piramidė archeologams buvo žinoma nuo 1914 metų, kai tarp džiunglių ant vieno kalno viršūnės buvo aptiktos megalitinės struktūros iš stulpinio bazalto. Vietiniai aborigenai šią vietą laikė šventa ir vadino ją Gunung Padangu, „Šviesos kalnu“ arba „Nušvitimo kalnu“. Nuo pat seniausių laikų kalno viršūnė, aplink kurią penkiomis eilėmis išdėstyti senoviniai megalitai, naudojama kaiop meditavimo vieta, rašo „New Dawn Magazine“.
Tačiau nei archeologai, nei vietiniai gyventojai nežinojo, kad ši piramidė iš tikrųjų yra piramidė, sakoma pranešime. Buvo manoma, kad tai natūrali kalva, šiek tiek pakitusi dėl žmonių ūkinės veiklios, kol pagaliau ją 2011m. ėmėsi tirti pirmoji D. H. Natawidjajaus vadovaujama ekspedicija.
Iki to laiko kalno viršūnė jau seniai buvo apvalyta nuo augalijos, ir aptiktos megalitinės terasos buvo pripažintos iš pažiūros labai senais rankų darbo objektais. Šio megalitinio komplekso niekas niekada netyrė radiometrinio matavimo būdu, tad tikrasis jo amžius nebuvo žinomas. Po pirmųjų kasinėjimų metu iš nedidelio gylio paimtų organinių medžiagų radiometrinio datavimo paaiškėjo, kad mėginiams yra nuo 500 iki 1500 m. p. m.e. Tačiau vėliau Indonezijos geologai panaudojo grąžtus ir mėginius paėmė iš žymiai senesnių kultūrinių sluoksnių. Tyrėjų laukė siurprizas, sakoma pranešime.
Pirmiausia gręžimo metu paimti mėginiai - stulpinio bazalto dalelės - parodė, kad giliai po žeme yra kitų rankų darbo megalitinių struktūrų. Antra, mėginiuose esančios organinės medžiagos didėjant gyliui buvo vis senesnės. Iš pradžių - 3 000 - 5 000 metų senumo, po to - 9 600, dar giliau - 11 000, po to 15 000 metų... Galiausiai iš 30 metrų gylio buvo gauti mėginiai, kuriuos ištyrus JAV laboratorijose radiologinio matavimo būdu (Indonezijos mokslininkai norėjo išvengti įtarimų specialiai sendinant rezultatus dėl „patriotinių“ motyvų) paaiškėjo, kad jų amžius siekia 22 000 ir daugiau metų.
Kaip mokslininkai dabar turės paaiškinti tokius tyrimų rezultatus, belieka tik spėlioti. Aišku tik viena: jie liudija, kad Javos saloje galėjo egzistuoti pati seniausia Žemėje iki šiol žinoma civilizacija, mokėjusi statyti megalitines struktūras.
