Septynis kartus nesuradusi, kas už mažiau nei porą milijonų litų iš Nevėžio upės ištrauktų Mendelejevo lentelę, Panevėžio savivaldybė aštuntąjį, jau paskutinį, sykį sandėrį sutiktų sudaryti netgi su kvalifikaciją įrodančio dokumento neturinčiu rangovu.
Paskutinis šansas
Tačiau sąlygas sušvelninusi iki minimalių Savivaldybė į konkursą pritraukė tik vieną naują dalyvį – vandens telkinių niekada nevaliusią, penkis darbuotojus teįdarbinusią statybų įmonę. Tačiau vienintelė jos akcininkė turi sąsajų su Panevėžį valdančia partija „Tvarka ir teisingumas“.
Aštuntasis konkursas – paskutinė galimybė išvalyti 2 kilometrus Nevėžio nuo Maudyklos g. ties Skaistakalnio parku iki Stoties g. tilto. Darbai turėjo būti baigti dar balandžio 30 d. Projekto vadovo, Savivaldybės ekologo Valdo Mačikėno teigimu, jei Savivaldybė konkurse pagaliau išsirinks rangovą, Aplinkos projektų valdymo agentūra padarys išlygą ir darbų pabaigą nukels dar metams. Jei ir šį kartą nebus pasirinktas upės valytojas, Panevėžiui teks atsisveikinti su 1,5 mln. Lt Europos Sąjungos parama.
Varžytuvės išsikvėpė
Nevėžio upės išvalymo konkursas – pirmasis Panevėžio istorijoje, kai Savivaldybė neišsirenka rangovo dvejus metus. Tik pirmieji konkursai sulaukė po kelis dalyvius, vėliau verslininkai iš Savivaldybės paskelbtų varžytuvių ėmė trauktis ir keliose pastarosiose dalyvaudavo vieninteliai „Panevėžio keliai“, visada siūlantys tą pačią 2,5 mln. Lt kainą.
„Įmonės interesai reikalauja ieškoti užsakymų, be to, darbas Panevėžyje. Gal kokiame 15-ame jau nebedalyvautume. Vis dėlto konkursai pareikalavo ne tik laiko sąnaudų, bet ir išlaidų – turėjome investuoti į pasiūlymo užtikrinimo garantiją“, – „Sekundei“ teigė bendrovės atstovė spaudai Rasa Čepienė.
Savivaldybė motyvuoja įmonės paslaugų atsisakanti dėl kainos, viršijančios užsakovo galimybes.
Užsakymas specifinis
Kodėl pajėgios išvalyti vandens telkinį įmonės kratosi Panevėžio? V.Mačikėnas prasitaria nenorintis įvardyti savo įtarimų.
„Aš neturiu įrodymų, o jais nepatvirtintų savo minčių negaliu sakyti“, – teigė ekologas.
Jis sutinka, kad viena iš priežasčių, iki šiol plačiai eskaluotų ir miesto vadovų – vandens valymo projektų gausa, o juos pajėgiančias įgyvendinti įmones Lietuvoje būtų įmanoma suskaičiuoti ant pirštų.
„Išvalyti Nevėžio upę – ypatingas užsakymas, tam reikia ir specifinės technikos. Išvalyti ežerą būtų lengviau nei per miesto centrą tekančią upę. Logiška, kad įmonės renkasi techniškai paprastesnius užsakymus“, – mano V.Mačikėnas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
