Šiaip ji kreipėsi visai dėl kitos priežasties, bet renkant anamnezę paaiškėjo ir nevaisingumo problema. Tuo laiku jiedu su vyru jau buvo nutarę, kad toliau nesitirs ir nesigydys, mat buvo jau daug ką išbandę. Marijai tuomet buvo trisdešimt, jos vyrui – keturiasdešimt metų. Paskutinis dalykas, kurį jie atliko, buvo gydymo ir organizmo išvalymo kursas, kurį skyrė garsi būrėja ir šamanė iš Baltarusijos. Taip labai laukto efekto nebuvo. Prieš tai pora buvo išbandžiusi penkias inseminacijos procedūras ir vieną dirbtinio apvaisinimo procedūrą, taip pat pasibaigusias nesėkme. Pora lankėsi ir Vilniaus, ir Kauno, ir Rygos klinikose.
Paraginau nenuleisti rankų ir vėl kreiptis į Lietuvos vaisingumo specialistus. Tačiau Marija pasakė esanti išvargusi, geria antidepresantus, pašlijo tarpusavio ir seksualiniai santykiai su vyru. Juk daugelį metų jie mylėjosi tik per vaisingas dienas, jokio spontaniškumo, dažniausiai jokio orgazmo, tik siekis, kad pasisektų gauti spermos. Daug kartų spermą teko priduoti tyrimams ir apvaisinimo procedūroms. Tai kėlė daug streso.
Situacija baigėsi netikėtai. Nurimusi, pasitarusi su vyru, Marija nutarė pamėginti dar kartą. Sėkmingai pritaikius naują pagalbinio apvaisinimo procedūrą, Marija pastojo, sėkmingai išnešiojo dvynes, o po to pati be pagalbos, praėjus dviems metams po dvynių gimimo, pagimdė dar vieną dukrelę.
Kas tai?
Nevaisinga laikoma tokia pora, kuri, turėdama reguliarius lytinius santykius du – tris kartus per savaitę, per metus nepastoja. Manoma, kad vaikų negali susilaukti kas aštunta – dešimta pora. Lietuvoje tokių porų galėtų būti apie 50000. Pora, norinti susilaukti vaikų, bet to negalinti padaryti per metus, turi kreiptis profesionalų pagalbos. Ne paslaptis, kad praktiškai visos nevaisingos poros išbando įvairius liaudiškus patarimus ir burtus, mylisi ar nesimyli per tam tikras mėnulio fazes, geria visokius užburtus nuovirus, metų metais matuoja bazalinę temperatūrą, po lytinių santykių gulasi ant pilvo ar atsistoja galva žemyn ,,žvakės“ pozicijoje, mylisi po kelis kartus per dieną ir daro daugybę kitų klaidų, kol kreipiasi profesionalų pagalbos.
Kokios priežastys?
Nevaisingumo priežasčių labai daug. Vis dar įprasta klaidingai manyti, kad dėl nevaisingumo kalta moteris. Apie 30-40 proc. nevaisingumo priežastys iš tikrųjų glūdi moters sveikatoje, tačiau net 30-35 proc. vyro, 20 proc. kalti abu partneriai, o apie 10-15 proc. priežastys nėra aiškios. Nustatyti tikrąją priežastį dažnai užtrunka ne metus ir ne dvejus. Moters nevaisingumo priežasčių tarpe didžiausi vaisingumo žudikai yra kiaušidžių ir kiaušintakių ligos bei endometriozė. Kiaušidžių ligos pasireiškia anovuliacija, dėl kurios kiaušialąstė nebręsta ir dėl to negali būti apvaisinta.
Kiaušintakių ligų atvejais kiaušintakis užanka arba sutrinka jo judesiai, todėl kiaušialąstė negali būti apvaisinta, nes nesusitinka su spermatozoidu. Esant negydomai endometriozei, taip pat gali užakti kiaušintakiai, formuojasi cistos, kurios trikdo hormoninį balansą. Moteris taip pat gali nepastoti dėl seniau persirgtų lytiniu būdu perduodamų ligų.
Vyrų nevaisingumo priežasčių beveik pusei pacientų nustatyti nepavyksta. Iš tų, kuriems pavyksta, beveik pusei nustatoma spermos patologija – ejakuliate spermatozoidų per mažai arba jie nejudrūs, negyvi ar jų visai neaptinkama. Dažnos imuninės priežastys, sėklidžių ligos.
Kokie tyrimai atliekami?
Bazalinė kūno temperatūra. Matuojama du – tris ciklus iš eilės ( nerekomenduojama ilgiau ) išeinamoje angoje, makštyje arba burnoje, kas rytą, tuo pačiu metu, tik atsibudus, bet neišlipus iš lovos. Kreivė parodo, ar vyksta ovuliacija, ar pakankama ciklo trukmė.
Ovuliacijos testas. Nustatoma, ar įvyko ovuliacija.
Folikulo stebėjimas. Echoskopo pagalba ciklo eigoje kelis kartus stebimas folikulo (kiaušialąstės ) augimas.
LPI . Lytiniu būdu perduodamų infekcijų – chlamidijų, mikoplazmų, ureaplazmų ir kitų – tyrimai.
Sueities mėginys. Tiriamos gimdos kaklelio gleivėse esančių spermatozoidų skaičius ir judėjimas, praėjus tam tikram laikui po lytinių santykių.
Echoskopija – tiriama gimdos padėtis, gleivinė, struktūra, dydis.
Histerosalpingografija – gimdos formos ir kiaušintakių pratekamumo įvertinimas, panaudojus kontrastą ir atlikus rentgeno nuotrauką.
Hormonų tyrimai.
Laparoskopija.
Spermograma. Masturbacijos būdu gauto ejakuliato tyrimas.
Kur kreiptis?
Šiuo metu Lietuvoje esama tikrai neblogų vaisingumo specialistų, išmanančių savo darbą, nei kiek ne blogesnių, nei kitose išsivysčiusiose šalyse. Jų klinikos ar kabinetai įsteigti visuose didžiuosiuose miestuose. Bėda tik, kad visos nevaisingumo ištyrimo ir gydymo paslaugos yra mokamos. O kadangi yra naudojamos visos pažangiausios technologijos, mokėti teks nemažai, ypač už inseminaciją, IVF procedūrą ir kitas pagalbinio apvaisinimo būdus.
Norėčiau šeimoms patarti negaišti laiko poliklinikose , neeikvoti begalę pinigų savarankiškiems ar kažkieno patartiems tyrimams atlikti. Palaikykite vienas kitą ir kreipkitės laiku.
