Lietuvoje nevaisingų šeimų gydymas nėra kompensuojamas, todėl vaikų susilaukti negalinčios šeimos brangiai kainuojančiam gydymui ima paskolas. Kaip antradienį (04.15) rašo dienraštis "Klaipėda", manoma, kad 15-20 proc. Lietuvos šeimų yra nevaisingos. Mokslininkų apskaičiuota, kad kas penkta šešta pasaulio pora dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali susilaukti kūdikio.
Lietuva - vienintelė Baltijos šalis, kur nevaisingumo gydymas nėra kompensuojamas. Estijoje ligonių kasos nevaisingų šeimų gydymą kompensuoja 20-30 proc. Latvijoje yra įkurti specialūs fondai, kurie padeda susilaukti kūdikio.
Apskaičiuota, kad vienas nevaisingumo gydymo ciklas gali kainuoti 10-12 tūkst. litų. Tačiau tikimybė, kad po to šeima susilauks kūdikio, nėra didelė.
"Kiek įmanoma, stengiamės padėti tokioms šeimoms, kurios sukaupusios visas savo santaupas, kartais net paėmusios paskolą iš banko, vis dėlto negalėjo susilaukti vaiko", - teigė Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytoja ginekologė Jolanta Sąlygienė.
Lietuvoje apvaisinimas donorine sperma yra nelegalus, todėl šeimos ryžtasi tokioms procedūroms užsienyje paaukoti nemažus pinigus. Geriausi gydymo rezultatai yra pasiekiami tuomet, kai moteris dar nėra vyresnė nei trisdešimt penkerių metų amžiaus.
Statistikos duomenimis, kūdikio susilaukti negalinčios šeimos, kuriose nevaisingi būna arba vyras, arba moteris, sudaro 70 proc. visų nevaisingų šeimų. Net 25 proc. šeimų nesusilaukia vaikų, nes nevaisingi yra abu sutuoktiniai.
Pasak dienraščio, nevaisingose šeimose iškyla trys konfliktai: žmogaus viduje - jis pradeda kaltinti save, tarp vyro ir moters bei tarp visuomenės ir šeimos.
Gydytojo diagnozuotas nevaisingumas gali sukelti skirtingas reakcijas: vieni pasimeta, nežinodami ko griebtis, kiti pasipiktina netikėdami tyrimo rezultatais. Neretai nevaisingumas gali sukelti ir depresiją.
BNS
