Mūsų politikai vaikų ugdymu rūpinasi formaliai. Deklaruojama, kad svarbu išugdyti asmenybę dorą, tačiau mažai kas daroma, kad vaikai nebesišlaistytų gatvėmis ar valandų valandas nekiurksotų prie kompiuterio. Mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos siūlo daug neformaliojo ugdymo formų, tačiau ne paslaptis, kad galybė pristeigtų būrelių ar ratelių veikia tik „popieriuje“, realiai nevykdant jokios veiklos. Visai kitoks „ugdymas“ vyksta tėvų ir mokytojų panosėje – iš pažiūros nekaltuose kompiuterių žaidimuose slypi seksualinės užuominos, prievarta ar žiaurumas.
Tai, kas vyksta kompiuterio ar televizoriaus ekrane, vaikai stengiasi perkelti į gyvenimą. Juk jie mokosi tam tikro elgesio stebėdami kitus.
Pirmoji patirtis
„Esu šokiruotas, – į redakciją paskambinęs pradėjo pasakoti vyras. – Visada maniau ir manysiu, kad kompiuterių žaidimai nieko gero neduoda. Tik kai iš darželio grįžęs sūnus ėmė guostis, kad jo draugai kalbasi apie kompiuterių žaidimus, o jis nieko apie tai neišmano ir jam dėl to liūdna, pamyniau savo principus ir vaiko labui įjungiau kompiuterį.“
Tai, ką teko patirti mažamečio tėvui, turbūt šokiruotų daugelį. Vyras pasakoja elgęsis taip, kaip rekomenduoja vaikų ugdymo specialistai – mėginęs patikrinti žaidimus, kad juose nebūtų vaikams netinkamo turinio.
„Google“ paieškos laukelyje įrašiau „žaidimai vaikams“. Buvo pateikta galybė tinklalapių pasiūlymų, pasirinkau patį pirmąjį, lietuvišką. Ir buvau tikrai nemaloniai nustebintas, – pasakojo vyras. – Tarp tų „kūdikiškų“ žaidimų buvo tokių, kuriuos žaidžiant reikėjo, kad mergina ir vaikinas, sėdintys autobuse, slapta kuo daugiau pasibučiuotų, kad niekas nepamatytų. Tas „niekas“ – autobuso vairuotojas, pamatęs, kas vyksta jam už nugaros, taip staiga sustabdė autobusą, kad vargšas vaikinas stačia galva išlėkė pro priekinį autobuso stiklą visas kruvinas...“
Kyla klausimas, kas kontroliuoja tokių žaidimų turinį internete. Juk žaidimų kūrėjai patys turėtų nurodyti, kokio amžiaus vaikams žaidimai yra tinkami.
Ne „N-7“, o „S“!
Anot vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėjo Egidijaus Meilaus, informaciją, atitinkančią Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nustatytus kriterijus (erotinio, smurtinio pobūdžio ir kt.), draudžiama tiesiogiai skelbti ar platinti nepilnamečiams ir ji gali būti skelbiama tik vietose, į kurias nepilnamečiai negali patekti, ir (arba) tokiu laiku, kuriuo nepilnamečiai negalėtų ja naudotis, arba kai naudojant technines priemones yra sudaromos sąlygos atsakingiems už vaikų auklėjimą ir priežiūrą asmenims užtikrinti galimybę riboti tokios informacijos pasiūlą nepilnamečiams.
Patarėjas atkreipia dėmesį, kad įstatymas nustato pareigą žymėti kompiuterių žaidimus, platinamus ir viešuosiuose kompiuterių tinkluose (internete), pagal vartotojų amžiaus cenzą Vyriausybės nustatyta tvarka. Kompiuterių žaidimai turi būti klasifikuojami į grupes pagal amžiaus cenzą – atitinkamai žymimi „N-3“, „N-7“, „N-12“, „N-16“, „S“. Žaidimų, kuriuos galima žaisti internete, indeksai turi būti pateikiami prieš žaidimo pradžią.Visuomenės informavimo priemonė pati turi įvertinti ir pažymėti televizijos laidą, žaidimą ir kt. Jeigu ji neteisingai pažymėjo laidą ar jos anonsą, gresia sankcijos (įspėjimas, administracinė nuobauda).
Šiemet – vienintelis nusiskundimas
Anot vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėjo, dėl kompiuterių žaidimų viešuosiuose kompiuterių tinkluose (internete) 2011 m. buvo gautas vienintelis kreipimasis. Buvo nustatyta, kad tinklalapio valdytojas netinkamai pažymėjo jame esančią informaciją (ekspertų grupė nustatė, kad pateikta informacija skirta asmenims nuo 18 metų) ir žurnalistų etikos inspektorė įpareigojo pašalinti įstatymo pažeidimus.
Kadangi tėvai yra atsakingi už vaiko priežiūrą ir auklėjimą, veikianti viešosios informacijos ženklinimo sistema yra pirmiausia skirta tėvams (globėjams, rūpintojams). Programos, laidos ir kt. žymimos pagal amžiaus cenzą arba turinį tam, kad pirmiausia būtų įspėti suaugusieji. Tėvai, būdami rūpestingi ir pareigingi, privalo domėtis, kokia informacija naudojasi vaikai. Apsaugoti vaikus nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio gali padėti kitos priemonės (televizoriuje veikianti funkcija, leidžianti „užrakinti“ tam tikras laidas; interneto turinio filtravimo programos ir kt.).
Egidijus Meilus informavo, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierė dėl savaitraščio pateiktos informacijos įvertinimo kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, ir padėkojo darželinuko tėveliui už rūpestį ir neabejingumą vaikų problemoms.
O kaip reagavo pats tinklalapis, kuriame rasti minėti žaidimai?
„Turėčiau pripažinti, kad Jūsų pastebėti žaidimai gali būti šiek tiek dviprasmiški, todėl juos išėmėme iš žaidimų vaikams kategorijos. – teigė Vytautas Girgždys, tinklalapio projektų vadovas. – Įkeldami žaidimus stengiamės, kad žaidimas būtų priskirtas tinkamai kategorijai, tačiau nėra lengva juos visus peržaisti. Jei norėjote paklausti, ar nemanome, kad tokie žaidimai daro neigiamą įtaką vaikams, tai juk jie tikrai nėra blogesni už sekmadieninius filmus vaikams, kur vaikai myli ir bučiuojasi...“
Labai veiksmingas mokytojas
Psichologas Arūnas Norkus, paklaustas, kokią įtaką tokie „žaidimai“ daro vaikams, teigia, kad bet kuris kompiuterių žaidimas yra ne kas kita, tik simuliacija.
„Šiuolaikinės technologijos leidžia simuliuoti ne tik lėktuvo ar automobilio valdymą, bet ir žmonių santykius ar netgi užsiimti virtualiu seksu. Kartu kompiuterių žaidimas yra ir labai veiksmingas mokytojas – kad progresuotum, žaisdamas turi daug kartų atlikti tą patį veiksmą. Tai reiškia, kad tai, ką vaikas žaisdamas daro, jis neišvengiamai įsisavina, įsisąmonina ir dažnai panaudoja realiame gyvenime“, – teigia A. Norkus.
Psichologas primena daugiau nei prieš dešimtmetį JAV nuskambėjusią istoriją, kai Kolorado valstijoje du mokiniai nušovė 13 mokinių, dar 23 sužeidė, o paskui nusižudė patys. Psichologų manymu, viena iš tragedijos priežasčių buvo žiaurus kompiuterių žaidimas „Doom“, kurį mėgo žaisti minėti mažamečiai.
Žaidimus perkelia į gyvenimą
Anot A. Norkaus, jei smurtą propaguojantys žaidimai skatina agresyvumą, tai su seksualiniu elgesiu ir netgi seksualinėmis varžybomis susiję žaidimai neišvengiamai skatina seksualumą.
„Visi žmonės yra seksualūs, jie tokie gimsta, tačiau per ankstyvas dirbtinis seksualumo propagavimas gali turėti itin nemalonių pasekmių. Visų pirma tai, kas vyksta kompiuterio ekrane, visada stengiamasi perkelti į gyvenimą. Tiesiog suveikia socialinio išmokimo procesas – žmogus mokosi tam tikro elgesio stebėdamas kitus, modeliuodamas tą elgesį ir jį pritaikydamas savo gyvenime. Todėl jau pasigirsta kalbų apie penktokų rengiamus bučiavimosi čempionatus, lytinių santykių varžybas tarp paauglių ir pan. Seksualinio gyvenimo elementai iš kompiuterio perkeliami į realybę“, – pasakoja psichologas.
Kompiuterių žaidimuose nėra moralinės atsakomybės už savo veiksmą (juk jį visada galima pakartoti), todėl neišmokstama atsakomybės prisiimti ir realiuose santykiuose. Virtualios ir realios atsakomybės nebuvimas skatina nuostatą, kad viskas galima. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai į kompiuterių žaidimo scenarijų yra įtraukti apdovanojimai už tam tikrus veiksmus, pvz., perėjimas į aukštesnį lygmenį, taškų ar balų rinkimas ir pan. Faktiškai tai yra ne kas kita, tik sąlyginio reflekso ugdymas. „Būsi šaunesnis, jei surinksi daugiau bučinių, meilės įrodymų ir pan. Realiame gyvenime toks sąlyginis refleksas gali turėti nenuspėjamų pasekmių. Nesena tragedija Vilniuje, kai paauglys, per pirmą pasimatymą siekdamas lytinių santykių, nužudė draugę – akivaizdus to pavyzdys“, – teigia A. Norkus.
Psichologas tai, kad vaikams siūlomi su seksualiniu elgesiu ir netgi seksualinėmis varžybomis susiję žaidimai, visų pirma vertina kaip neetišką suaugusiųjų elgesį. Psichologai, reklamos specialistai ir vadybininkai puikiai žino, kad vienas patraukliausių ir efektyviausių stimulų bet ką parduodant – seksualinis. Kartu su žaidimu tinklalapyje gausu įvairios reklamos, taigi vaikais yra manipuliuojama kaip potencialiais pirkėjais ar vartotojais.
Apsisaugoti nuo to galima sudarant kuo mažesnes galimybes būti anonimu. Tačiau apie tai negalvoja nei didžioji dalis naujienų portalų, nei įvairios svetainės, kuriose jos lankytojus nuo vaikams netinkamos informacijos skiria tik pelės spragtelėjimas. „Netgi trejų metų vaikas gali netyčia pele bakstelėti užrašą „Man jau 18". Šiek tiek vyresnis būtinai bakstelės tą nuorodą, vedamas įgimto smalsumo. Ne ką veiksmingesnės yra registracijos, nes niekas netrukdo vienuolikmečiui į pateiktą anketą įrašyti bet kokią gimimo datą. Galbūt labiau padėtų IP adreso nustatymas ir tikrinimas, kieno ir kokio amžiaus vardu jis registruotas, ar kita panašaus pobūdžio identifikacija, tačiau veikiausiai nėra vienintelio efektyvaus būdo, leidžiančio apsaugoti vaiką nuo neigiamos informacijos, – svarsto psichologas. – Daug daugiau prie to turėtų prisidėti ir tėvai, tikrinantys, ką vaikas veikia prie kompiuterio, ir blokuojantys tam tikrus puslapius, ir įvairių tinklalapių savininkai bei kūrėjai.“
Atmintinė tėvams
Tėvams, nerimaujantiems, kad jų vaikai niekaip neišsirenka užklasinės veiklos ir ištisą dieną naršo internete, pagalbos ranką tiesia ir pačios interneto paslaugą teikiančios bendrovės.
„Vis daugiau tėvų išsako savo būgštavimus dėl to, kad jiems būnant darbe vaikai neribotą laiką naršo internete ir nenori užsiimti jokia kita veikla. Abonentai, norintys, kad jų namuose būtų galimybė laikinai nutraukti interneto ryšį, gali bet kada pasinaudoti, pavyzdžiui, mūsų teikiama paslauga „Stopas“. Tereikia paskambinti ir internetas bus užblokuotas arba vėl tiekiamas. Įdomu tai, kad tėvai, pageidaujantys paslaugos, gali užsakyti ir specialų tekstą, kuris atsirastų monitoriaus ekrane, laikinai sustabdžius interneto tiekimą, pvz., „Ar jau paruošei pamokas?“ – sako interneto paslaugas teikiančios bendrovės marketingo direktorė Inga Karickienė. – Tokia paslauga gali tapti pagalbininke siekiant vaiką sudominti naudingesniais laisvalaikio leidimo būdais, gal net kokiu nors būreliu ar kitokiu užsiėmimu.“
Tėvai turėtų paaiškinti vaikams, kad bendraujant internetu nereikėtų atskleisti informacijos, susijusios su asmens duomenimis. Tėvai turi domėtis, ką vaikas veikia ir kuo domisi, nepažeisdami vaiko teisės į privatų gyvenimą. Patarimų vaikams, jų tėvams apie saugų internetą galima rasti tinklalapyje www.draugiskasinternetas.lt, www.esaugumas.lt ir kt.
Povilas Lungė
