Garsiojoje Kauno pedofilijos byloje paskutiniai taškai dar nesudėti, tačiau apie ją paskubomis jau rašomos knygos.
Nuo tada, kai daugiau nei prieš metus pakaunėje esančios Garliavos gyventojas Drąsius Kedys kreipėsi į žiniasklaidą,šaukdamas, kad jo mažametę dukrą išnaudoja įtakingas pareigas einatys vyriškiai iš pogrindinio pedofilų klano, ši istorija daugeliui spėjo ir pabosti.
Bet žurnalistė Jurgita Činkienė, Vėlinių išvakarėse išleidusi knygą „Violetinė tragedija. Drąsiaus Kedžio pasirinkimas“, nutarė ją vėl atgaivinti.
Laukto ažiotažo nebuvo
Neskelbiama, kiek J. Činkienei buvo pasiūlyta už skandalingos istorijos įamžinimą. Nesunku apskaičiuoti, kad pabandymui pirmasis knygos leidimas gali siekti vos 2 tūkstančius egzempliorių. Įdomu tai, kad leidėjai kažkodėl neskelbia išleisto egzempliorių skaičiaus. Ar bus kitų leidimų – taip pat kol kas neaišku.
Bet kurios knygos fenomeną Lietuvoje geriausiai rodo pirmųjų savaičių rezultatai prekybos vietose. Tačiau knyga apie audringus pedofilijos dramos įvykius pirmąją savaitę nesulaukė tokio dėmesio, kokio, matyt, tikėjosi autorė ir leidėjai.
Neišsunkta tema rašytojams
„Kol kas šios knygos neskaičiau. Per Vėlines lankiausi prie brolio kapo, tad iš atėjusių žmonių išgirdau apie jos pasirodymą. Žmonės sakė, kad knygoje prirašyta nemažai šlykštynių. Kol kas sunku spręsti, kaip elgsimės. Tik perskaičiusi galėsiu plačiau pakomentuoti savo nuomonę“, – portalo Balsas.lt žurnalistui kalbėjo D. Kedžio sesuo ir jo dukrelės globėja Neringa Venckienė, Kauno apygardos teismo teisėja.
N. Venckienė sakė girdėjusi, kad knygą D. Kedžio tragedijos tema rašo ir „kažkoks vyriškis, turintis rusišką pavardę“.
„Manau, kad dar, be šių dviejų, pasirodys ne viena knyga apie Drąsių. Bet norėtųsi, kad jas rašantys žmonės skelbtų ne šmeižikišką, o tikrą šios kraupios istorijos tiesą. Liūdniausia, kad šią istoriją, atrodo, siekiama tyliai numarinti, mat lapkričio viduryje teismas skelbs sprendimą dėl kaltinimų Ūso (šią vasarą itin keistomis aplinkybėmis žuvusio vienintelio Kauno pedofilijos byloje kaltinamojo Andriaus Ūso – red. past.) byloje. Kadangi sprendimas bus skelbiamas keistu laiku – 16 valandą, gero nelauk. Akivaizdu, kad jau viskas iš anksto nuspręsta“, – teigė N. Venckienė.
Matyt, kad nuo viešo dėmesio pavargo ne tik D. Kedžio sesuo N. Venckienė, tėvai ir kiti artimieji, bet ir pedofilijos skandalo traukos centru tapusi Garliava.
„Manau, kad daugeliui ši istorija yra nusibodusi. Tie, kurie domisi šiais įvykiais ir turi savo nuomonę apie visa tai, greičiausiai nepirks knygos. Aš pati jos nė neskaityčiau, bet turiu tai padaryti, nes man rūpi, kas joje rašoma apie mano artimą ir lig šiol nežinomų žudikų nužudytą žmogų“, – sakė D. Kedžio sesuo.
Šeimas prilygino mafijai
Knygos autorė J. Činkienė teigė, kad neprijaučia nei šioje istorijoje vadinamiesiems pedofilams, nei kedofilams. Tačiau kai kurios knygos eilutės aiškiai nusako autorės poziciją.
Bet gal aštrūs pastebėjimai ir audringas D. Kedžio pasekėjų nuotaikas sukelianti ne populiari istorijos versija ir yra svarbiausias knygos išleidimo tikslas?
Knygos pradžioje J. Činkienė rašo: „Neringa Venckienė. Pilkoji pedofilijos istorijos kardinolė? Moteris, kurios ranka vedžiojo D. Kedį ne tik įstatymų labirintais. Moteris, kurios nuomonė šioje knygoje buvo ir yra vertinama. Auka ar kurstytoja? Melagė, – o gal šventoji? Anot visuomenės, tai – moteris, kuriai vertėtų pastatyti paminklą. Už tai, kad, rizikuodama savo teisėjos karjera, nuo pedofilų gynė brolio dukterį.“
Čia galima perskaityti ir kelių Kauno pedofilijos bylą nagrinėjusių Vilniaus prokuratūros darbuotojų išsakytas mintis.
Tačiau visi jie, autorės prašymu, knygoje liko nežinomais.
„Aš nesistebėčiau, jei kuris nors nuoskaudą jaučiantis su šia istorija susijęs vaikas kada nors paimtų šautuvą ir iššaudytų visus tuos, kurie iš jo tyčiojasi. Bendraklasius, kaimynus. Nužengta tiek toli, kad neįmanoma net nuspėti, kada ši tragedija baigsis. Ji – kur kas giliau, nei mes įsivaizduojame, ji palietė daugybę žmonių“, – knygoje prasitarė vienas labiausiai aptarinėjamų bylą tyrusių pareigūnų.
J. Činkienės knygoje teigiama, kad prokurorus smarkiai nustebino ir Kedžių bei Venckų šeimos.
„Anot tyrėjų, jose – visiškas matriarchatas: situaciją valdo tik moterys... Šias abi šeimas galima palyginti su mafijos šeima, kai į tam tikrą jau susiformavusį žmonių ratą nėra įleidžiamas joks pašalinis“, – tvirtino knygoje minimi prokurorai.
Pritrūko naujų faktų
Pernai spalio 5-ąją nuo mirtinų šūvių krito Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius ir buvusios D. Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.
Iškart po dvigubos žmogžudystės pagrindiniu įtariamuoju tapo D. Kedys.
Praėjus 7 mėnesiams, šių metų balandį ant Kauno marių pakrantės buvo aptiktas negyvas neva apsinuodijęs alkoholiu ir užspringęs D. Kedys, o birželį analogiškomis aplinkybėmis mirė A. Ūsas.
Nuo tos spalio 5-osios daugybė kartų visoje šalies žiniasklaidoje rašyta apie D. Kedžio dramą. Šiemet pavasarį prokurorai paskelbė visą D. Kedžio surengtų kruvinų skerdynių scenarijų, tačiau jo niekas oficialiai nepatvirtino.
Tad per visą šį laikotarpį buvo daugiau spėliota.
Šiomis dienomis šalies knygynuose pasirodžiusią knygą sudaro ne tiek ir daug – 232 puslapiai.
Tačiau juose, be išsamios, plačiai populiariausiose interneto naujienų svetainėse nušviestos ir daugeliui iki skausmo žinomų įvykių chronologijos bei įsimintiniausių fotografijų, nieko naujesnio ar originalesnio nerasite.
Pėdsakai išnyko miške
Kruviniems spalio 5-osios įvykiams Kaune knygoje skirta 10 knygos puslapių. Čia aiškiai parašyta, kad tądien mirtinus šūvius į du žmones paleido D. Kedys.
Taip pasielgęs neva jis iš balto autobusiuko persėdo į „Volkswagen Golf“ ir beprotišku greičiu nuskriejo Kauno gatvėmis. Tačiau nesuvaldęs mašinos, Panemunėje jis pateko į eismo įvykį.
„Pasak liudytojų, iššokęs iš automobilio, rankose laikydamas krepšį ir slėpdamas savo veidą D. Kedys spruko teištaręs tik du žodžius – „Slidi danga“.
Tuo, kad tai buvo būtent D. Kedys, tyrėjai nelinkę abejoti: jį atpažino ne tik avariją matę liudytojai, bet automobilyje buvo rasta nemažai D. Kedžio pėdsakų. Padaręs avariją žudikas tiesiog metė automobilį, o pats Panemunėje netrukus įlipo į keleivinį mikroautobusą, vežantį į Vaišvydavos miestelį. Išlipo galutinėje stotelėje, vairuotojo dar paprašė pavėžėti jį giliau į mišką. Nuo to laiko D. Kedžio pėdsakai dingo“, – knygoje teigė J. Činkienė.
Nuotrauka tapo sparnuota
Knygos puslapiuose kalbinamas ir šios liūdnos istorijos vizitine kortele tapusią D. Kedžio su violetiniu megztiniu fotografiją 2009-ųjų rugpjūtį daręs kaunietis, spaudos fotografas Modestas Patašius.
„Panaršius internete galima rasti šimtus puslapių, kuriuose „puikuojasi“ D. Kedžio atvaizdas. Negana to, ši fotografija be autoriaus ir redakcijos sutikimo panaudota gaminant lipdukus, muzikinius klipus, raktų pakabukus, marškinėlius ir plakatus... Ši nuotrauka kolegų pripažinta visos Lietuvos fotografijos ir spaudos istorijoje labiausiai tiražuota ir vogta, tačiau nesijaučiu nei koks didvyris, nei ką nors ypatingo padaręs.
Jei atvirai, tada tai buvo eilinis darbas, kokių dirbant spaudoje tenka kartais per dieną padaryti ne po vieną ir ne po du. Be abejo, jei ši nuotrauka būtų padaryta išsivysčiusioje Vakarų valstybėje, autorius gautų solidų honorarą. Bet pas mus, kaip supratau, kol kas niekas negina fotografų autorių teisių“, – knygoje kalbėjo garsiausios dviprasmiškai vertinamos Kauno pedofilijos istorijos fotografijos autorius M. Patašius.
TIK FAKTAI
Šią savaitę Panevėžio apygardos teismas nepareiškė įtarimų L. Stankūnaitei dėl dukters seksualinio išnaudojimo. Taip pat atsisakyta pareikšti įtarimus ir nužudytiems garsiojo skandalo dalyviams – J. Furmanavičiui bei V. Naruševičienei.
Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas galutinis ir neskundžiamas.
Tokia teisėjo Eligijaus Gladučio paskelbta nutartis turi nemažai įtakos sprendžiant, kur toliau gyvens mažoji mergaitė, ar L. Stankūnaitė atgaus dukrą.
Lapkričio 17 dieną to paties Panevėžio teismo teisėjų kolegija turės nuspręsti, ar pedofilijos bylos procesas bus tęsiamas, ar nutraukiamas.
Kaltinamojo A. Ūso našlė Goda Ūsienė ir N.Venckienė, kuri yra D. Kedžio dukters nukentėjusiosios globėja, pageidavo, kad procesas būtų tęsiamas.
A.Ūso našlė siekia sutuoktinio reabilitacijos, o Venckai tikisi, kad teisme pavyks įrodyti įtariamojo kaltę dėl lytinio mažametės išnaudojimo.
