„Pataisos padės užtikrinti teisingas ir adekvačias antstolių paslaugų kainas ir užkirs kelią dirbtinai išpūstiems antstolių atlyginimams“, – antradienį Seime pataisas pristatė prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė.
Ji pažymėjo, kad antstoliai vykdo valstybės pavestas funkcijas, ir valstybės pareiga yra užtikrinti, kad antstolių paslaugomis priverstinai besinaudojantys žmonės nebūtų privesti mokėti nepagrįstai didelių vykdymo išlaidų.
Anot prezidentės patarėjos, užmokestis antstoliui turėtų priklausyti nuo realaus darbo, o ne nuo išieškomos sumos, kaip šiuo metu.
Už Prezidentūros teikiamas pataisas antradienį po pateikimo vienbalsiai balsavo 88 Seimo nariai. Toliau jas svarstys Seimo komitetai.
Lietuvos antstolių rūmų vadovė teigia, kad siūlomi pakeitimai priimami buldozeriu ir nesprendžia daugelio kitų klausimų.
Pataisas teikia ir Prezidentūra, ir Vyriausybė
Pataisas teikianti Prezidentūra tvirtina, kad šiuo metu antstoliai neretai uždirba iki 100 proc. nuo išieškomos skolos, ypač dideli antkainiai taikomi išieškant mažas skolas.
„Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį antstolis uždirba 10 tūkst. eurų, o kai kurių alga siekia 37 tūkst. eurų – daugiau negu Europos Sąjungos vadovas“, – pristatydama pataisas teigė Prezidentūra.
Jos duomenimis, antstolių atlyginimai ribojami ir kitose šalyse: Latvijoje, Estijoje nustatyta riba – po 15 proc., Airijoje – 5 proc., Anglijoje – 7,5 proc., Suomijoje – 0,5 procento.
Pataisomis taip pat siūloma įtvirtinti privalomą skolininko informavimą, draudimą kreditoriui samdyti skirtingus antstolius dėl to paties skolininko ir prievolę viešai skelbti antstolių algas. Taip pat siūloma griežtinami antstolių nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Numatoma vykdymo bylos administravimo išlaidas sieti su antstolio realiu darbu, o ne su išieškoma suma, kaip yra šiandien. Taip pat numatoma riboti galimybes atlikti perteklinius veiksmus.
„Dabar antstoliai net ir turėdami informaciją apie žmogaus pajamas nepagrįstai užsako perteklinę informaciją iš įvairių registrų, net tokių kaip Jūrų ir vidaus vandenų laivų registras, Geležinkelio riedmenų registras. Šie pertekliniai veiksmai išpučia antstolio išlaidas ir yra įskaičiuojami į skolininko sąskaitą“, – yra teigusi Prezidentūra.
Seimas praėjusią savaitę ėmėsi svarstyti Vyriausybės parengtas pataisas dėl antstolių vykdymo išlaidų. Pagal jas, notarų atlyginimo ir antstolių vykdymo išlaidų nebūtų privaloma derinti su notarų ir antstolių organizacijomis, o prerogatyvą nustatyti notarų atlyginimo ir antstolių skaičiuojamų vykdymo išlaidų dydžius turėtų valstybė – Teisingumo ministerija, suderinusi su Finansų ministerija.
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė Dovilė Šakalienė anksčiau pranešė teiksianti pataisas, kurios leistų mažų skolų valstybės naudai išieškojimą iš antstolių perimti pačiai valstybei, stabdyti antstolio sprendimo vykdymą, kai antstolio veiksmus žmogus apskųstų, apribotų papildomas išieškojimo vykdymo išlaidas, sukurtų informacinę liniją konsultuoti žmonės, susidūrusius su antstoliais. Taip pat siekiama nustatyti standartinį antstolių būtinųjų vykdymo išlaidų dydį, jis nepriklausytų nuo išieškomos sumos ir siektų iki 10 eurų.
Antstoliai pasigenda aiškumo
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė teigia, kad kelia abejonių daugelio įstatymų nuostatų keitimas buldozerio principu, nuošalyje paliekant esminius klausimus.
Anot jos, vienas iš klausimų – ar bus užtikrintas antstolių veiklos įkainių reguliavimo skaidrumas.
Teikiamuose pasiūlymuose I. Karalienė pasigenda aiškių kriterijų ir metodikos, kaip tie įkainiai turėtų būti nustatomi.
„Lietuvos antstolių rūmai labai aktyviai siekia kuo skaidresnių įkainių reguliavimo svertų jau 13 metų, kai mūsų iniciatyva 2005 metais buvo pasitelktas tarptautinis auditas. Tada išanalizuota, kaip įkainiai gali užtikrinti sprendimų vykdymo efektyvumą bei galimybes antstolių kontoroms vykdyti visus vykdomuosius dokumentus, dalis kurių yra nuostolingi. Tačiau nei antstolių veiklos įkainių nustatymo metodika, nei tvarka iki šiol nėra parengta ir priimta“, – BNS atsiųstame komentare teigia Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė.
Anot jos, antstolių išlaidos sumažėtų, jeigu valstybė atsisakytų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šioje srityje.
„Šis mokestis dabar keliauja „tranzitu“: jei skolininkas sumoka antstoliui 10 eurų, tai 21 proc. sumos sudaro PVM. Sulaukęs nustatyto termino, antstolis perveda PVM į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Valstybei sumažinus arba atsisakius PVM, sprendimų vykdymo išlaidos iš karto sumažėtų“, – tvirtina I. Karalienė.
Ji taip pat apgailestavo, kad iki šiol nepritarta Antstolių rūmų siūlymui diferencijuoti skolų išieškojimo procesus.
„Juk antstolis geriausiai žino skolininko finansinę padėtį ir galėtų priimti optimalų procesinį sprendimą kiekvienu individualiu atveju: jei reikia, skolos mokėjimą išdėstyti dalimis arba atidėti. Tačiau tokia galimybė antstoliams nėra suteikta“, – sako I. Karalienė.
Anot jos, neišspręsta ir skolininkų pajamų slėpimo problema.
„Pavyzdžiui, iki skolos išieškojimo pradžios gaunantieji po 700 eurų atlyginimo, prasidėjus išieškojimo procesui staiga pradeda uždirbti dvigubai mažiau“, – tvirtina antstolių atstovė.
„Laikas parodys, ar įstatymais įtvirtinamos lengvatos skolininkams sumažins šešėlyje esančių jų pajamų dalį“, – pridūrė ji.
