Bėda akivaizdi
„Biologiškai sklaidžioms atliekoms tvarkyti Šiaulių regionui iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo yra skirta 54 mln. litų, tačiau panašu, kad šių lėšų panaudoti gali ir nepavykti. Jau pavasarį turėtų prasidėti statybos, o dar net konkursai rangovui nepaskelbti. Matau baisią nekompetenciją“, – kalbėjo V.Mazuronis. Anot ministro, ir atliekos šiandien rūšiuojamos labai prastai, o ir visą kalbą apie atliekų tvarkymą reikėtų pradėti nuo nulio.
ŠRATC dalininkė, regiono savivaldybė, situaciją vertina dar griežčiau: padėtis sąvartyne yra kritinė, nuo vasario vidurio nebus kur dėti atliekų, jei nebus atidaryta antroji sąvartyno sekcija. Kad padėtis itin prasta, pripažįsta ir ŠRATC direktorius Vidmantas Komas: jei pirmąją sekciją eksploatuotų ilgau nei iki vasario vidurio, būtų pažeisti aplinkosaugos reikalavimai.
Niekas neskolina
Antrąją sąvartyno sekciją statanti UAB „Plungės lagūna“ stabdo objekto atidavimą, kol nebus aišku, kaip su ja bus atsiskaityta. Mat ŠRATC kol kas neranda nė vieno banko, kuris suteiktų jiems paskolą. ŠRATC veiklą visąlaik lydėjo skandalai ir įtarinėjimai, jis ne kartą buvo įsivėlęs į teismus, todėl dabar niekas nenori su juo prasidėti, kol nebus rimtų garantijų. Tokių garantijų, panašu, tikimasi iš regiono savivaldybių, kurios yra ŠRATC dalininkės. Savivaldybių merai bando gelbėti padėtį, jie į savo susirinkimą pakvietė bankų atstovus ir bandė aiškintis, kaip galima gauti kreditą. Bet kol kas neaišku, kokios bus bankų sąlygos. Greičiausiai, jie prašys savivaldybių garanto. „Padėtis ŠRATC tokia rimta, kad net kalbėti apie tai darosi baugu“, – sakė Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas. Jis mano, kad šioje itin kritinėje situacijoje netgi savivaldybių garantija situacijos nepakeis, nes ir pačioms savivaldybėms šiandien yra nelengva, jos turi daug problemų, o kai kurios iš jų yra išnaudojusios ir skolinimosi limitus. O rasti tokį skolintoją, kuris skolintų žinodamas, kad įmonė tikrai neturi pinigų, nerealu.
Gyveno plačiai
Merai pripažįsta, kad jie dabar raško savo pačių nuolaidžiavimo vaisius. Tai yra atpildas už tai, jog pernelyg ilgai nuolaidžiavo buvusiam įmonės vadovui Raimundui Jakučiui. Jei ne Specialiųjų tyrimų tarnybos įsikišimas, gal ir šiandien jis vis dar dirbtų. Juk ŠRATC skandalai lydėjo beveik nuo pat jo įsikūrimo pradžios. Vos tik įmonės veiklą patikrino auditoriai, pradėjo lįsti į viešumą bėdos. Auditoriams į akis krito šiukšlininkų atlyginimai, nustatyti nesilaikant patvirtintų taisyklių. Net auditoriai nesuprato, kokia logika vadovaujantis gamybos direktoriui pareiginis atlyginimas nustatytas didesnis nei pačiam direktoriui. Žinoma, nenuskriaudė savęs ir direktorius, pasididinęs atlyginimą per priedus iki 6 300 litų. Buvo nustatyta daug atvejų, kai priedai viršijo 50 proc. pareiginio atlyginimo. Arba štai „įstaigoje patvirtinta 0,5 juristo etato, nustatant jam 7 140 litų pareiginį mėnesio atlyginimą. Juristas priimtas antraeilėms pareigoms 0,25 etato, mokant 3 570 litų už dvi darbo val. per dieną. Juristas dirba namuose. Tačiau ŠRATC atstovavimui teismuose perkamos advokatų paslaugos. Net per pačią krizę „ŠRATC darbuotojų darbo apmokėjimas 2008 m. padidėjo 46,5 proc. Labiausiai, 64,3 proc., padidėjo atliekų priėmimo punktų darbuotojų darbo apmokėjimas...“
Tuo pat metu, kai ŠRATC net mirusiems gyventojams siuntinėjo sąskaitas už šiukšlių išvežimą, jis nuomojo net devynis lengvuosius automobilius beveik už pusę milijono litų: „Audi 100“ – už 1 475 litus, „Honda Accord 4D“ – už 1 519 litų, „Honda CRV“ – už 1 516 litų per mėnesį. Bet ŠRATC administracijos darbuotojai, net sukritę į prabangius automobilius, nesuko galvos dėl darbui reikalingos technikos. ES Sanglaudos fondo lėšomis įsigyti konteineriai bei technika, kurie yra būtini atliekoms iš rajonų atliekų surinkimo aikštelių pervežti, buvo nesuderinti, technika naudojama nerentabiliai, išnaudojama vos 10–60 proc. jos galimybių. Darbui reikalingos priemonės supirktos bet kaip, neatsižvelgiant į tai, ar jos atitinka techninius reikalavimus, ar technika galės dirbti su įsigytais konteineriais ir t. t. ŠRATC įsigijo beveik už pusę milijono ir beveik už milijoną litų dar nuomojo mechanizmų, automobilinių kranų, buldozerių, o tuo pat metu su tokia pat technika dirbo pasamdyta įmonė, atrinkta konkurso būdu. Aišku, atlyginimas buvo mokamas visiems.
„Plungės lagūnai“ ŠRATC šiuo metu yra skolingas 4 mln. litų. V.Komo nuomone, jei savivaldybės suteiktų garantiją, su antrosios sekcijos statytoju būtų atsiskaityta ir problemos būtų išsispręstos. Vadovas neslepia, kad didelę kiaulę jiems pakišo „Snoras“, kuriame liko įšaldyta net 13 mln. litų, ES paramos avansas atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiui statyti.
Taigi, padėtis regiono sąvartyne kol kas lieka neaiški, tačiau neabejotina, kad ji yra kritinė.
