Dėl to ateityje gali kisti ir vandens kainos – vienose savivaldybėse vanduo brangs, kitose gali atpigti. Na, o artimiausiu metu bent jau vilniečiai už vandenį mokės dešimtadaliu daugiau. Tačiau pinigines paplonins ne tik sostinės gyventojai. Dabar teks susimokėti ir už vandenį, pumpuojamą iš upių ar ežerų.
Tarpučių kaimo gyventojo Vyto šulinys jau apytuštis. Kad jį papildytų, vyras 3 kartus su milžiniška vandens talpykla priekaboje turi suvažinėti pas ūkininką arba kaimynus. Ir nors Tarpučių kaimas nuo Marijampolės nutolęs tik 3 kilometrus, gyventojai palikti už civilizacijos ribų – jie neturi nei centralizuoto vandens, nei nuotekų.
„Vienu tarpu sakė išvedžiosim viską, bet jau nuo trasos turėsit atsivesti patys į namus. Gerai sakom. Tik tai išveskit, išvedžiokit, mes prisijungsim prie namo. Tiktai pažadai“, – kalba Tarpučių kaimo gyventojas Vytas.
Lietuvos gyventojams įvesti centralizuotą vandentiekį ir nuotekas žada ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Kas ketvirtas miestų ir miestelių gyventojas, jau mes kalbam apie tankias teritorijas, neturi centralizuotų nuotekų tvarkymo ir kas septintas neturi centralizuoto geriamo vandens tiekimo“, – teigia Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas.
Tad Aplinkos ministerija, Europos Sąjungai grasinant šimtamilijonėmis baudomis dėl daliai gyventojų neįvesto centralizuoto vandens ir nuotekų, nori čiupti jautį už ragų ir Seimo rudens sesijoje teikti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas. Jomis siekiama, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teiktų tik efektyviai veikiančios įmonės. Taip esą pagerėtų paslaugų kokybė ir jų prieinamumas visoje Lietuvoje.
„Reikia sukurti mechanizmą, kai jos kaip monopolinės įmonės praranda licenciją, kas jomis pasirūpina, kas yra tas garantinis tiekėjas, kuris pasirūpintų jomis ir čia sukuriamas mechanizmas, kad jeigu yra blogai valdoma arba nepajėgi bendrovė, atsiranda galimybė ją sujungti su stipriausia regiono įmone“, – kalba S. Gentvilas.
O tokie pokyčiai turėtų įtakos vandens kainai visoje Lietuvoje. Mat dabar didžiuosiuose šalies miestuose vandens kaina yra mažesnė 3 ir daugiau kartų, palyginti, pavyzdžiui, su tokiomis savivaldybėmis kaip Molėtai ar Prienai, kur vandens kubinio metro kaina siekia apie 4 eurus, kai Vilniuje vanduo kainuoja apie eurą 30 centų.
„Jeigu mes kalbam apie apsijungimą, tai čia turbūt sutarimas ir iš didžiosios savivaldybės arba kur mažesnę kainą turi ir iš mažosios, kur didesnę kainą turi, nes jeigu mes kalbame apie kainų pasikeitimus ir jeigu apsijungimas, tai automatiškai, kaip pavyzdys, didžiojoje savivaldybėje per nuošimtį gal ir padidėtų, bet mažajai savivaldybei sumažėtų turbūt reikšmingiau“, – aiškina Tarybos pirmininko pavaduotojas Donatas Jasas.
Bet kai kur vandens kainos keičiasi jau ir dabar. Vilniuje nuo rugpjūčio 1 dienos vanduo brangs apie 10 procentų. Daugiabučiuose gyvenantys žmonės už vandenį su PVM mokės eurą 45 centus už kubinį metrą.
„Mums didėja nusidėvėjimo sąnaudos, todėl mūsų atliekama infrastruktūra pagrindine investicijų. Taip pat kyla ir kitos būtinos sąnaudos. Ne ką mažiau didėja technologinių medžiagų, kuro sąnaudos ir šiek tiek įsivertinam ir infliaciją, nors bendruoju mastu šiandieninė geopolitinė ir makroekonominė situacija dar tikrai nėra vertinama šitose kainose“, – kalba „Vilniaus vandenys“ finansų tarnybos direktorius Simonas Klimavičius.
Tačiau už vandenį brangiau turės susimokėti ne tik vilniečiai.
Šiaulių rajono ūkininkas Julius 300 hektarų lauke augina morkas ir svogūnus, kuriuos laisto purkštukais. Jų tinklas sudaro apie 500 kilometrų – beveik tiek, kiek reikia numinti nuo Vilniaus iki Varšuvos. O vanduo į purkštukus atkeliauja iš dviejų siurblių, kurie pumpuoja Kulpės upės vandenį. Pernai per sausrą siurbliai gerokai pasidarbavo.
Tačiau dabar Seimas nusprendė, kad už tokį laistymą ūkininkas Julius ir kiti, imantys vandenį iš upės ar ežero, turės susimokėti. Mokesčiai nuo 2024-ųjų grės tiems, kas per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio išgaus 100 kub.m ir daugiau vandens. Ūkininkas sako, kad toks reikalavimas jam yra tiesiog juokingas.
„Už vandenį mokėti, kurio dalis dar per žemę persisunkia ir grįžta į tą pačią upę, nežinau. Kažkaip įdomiai“, – sako ūkininkas Julius Šateika.
Simonas Gentvilas aiškina, kad imant vandenį iš upių ar ežerų jie nusekinami ir taip daroma žala vandens augalijai ir gyvūnijai. Anot ministro, mokestį už vandenį turėtų susimokėti tik apie 200-ai įmonių ir ūkininkų
„Mokestis yra vos trečdalis cento už kubinį metrą tiems gamintojams. Tai jeigu jūs 3 tūkstančius kubinių metrų iš gamtos, iš ežero arba upės karščiausiu metu tai jums kainuos 100 eurų per mėnesį“, – tvirtina S. Gentvilas.
Tačiau tokį siūlymą kritikuoja Seimo narys Linas Jonauskas.
„Vandens telkiniai kokį poveikį patiria nuo to, kad iš jūsų yra paimamas vanduo gyvuliams girdyti ar daržams laistyti, atsakymo iš ministerijos, nors toks klausimas iš mano pusės buvo užduotas, taip ir negavau. Tai aš net nežinau nei vieno vandens telkinio, kuris dėl laistymo ar dėl gyvulių girdymo būtų nusekęs, būtų sutrikusi ekologinė jo būklė“, – kalba Seimo narys Linas Jonauskas.
Anot Jonausko, Aplinkos ministerija nepateikė ir aiškaus mechanizmo, kaip vykdys apskaitą to vandens, kurį įmonės ar ūkininkai ims iš ežerų ar upių ir kokios baudos grės tiems, kurie neužsiregistruos dabar jau privalomame paviršinį vandenį naudojančių asmenų sąraše. Jame turės būti 10 kubinių metrų ir daugiau paviršinio vandens per parą išgaunantys objektai.
