Dauguma prieš tris dešimtmečius sukurtų filmų apie ateitį prognozavo, jog mūsų laikų automobiliai ratus išmainys į reaktyvinius variklius ir gebės skraidyti gatvėmis. Deja, šiems spėjimams taip ir nebuvo lemta išsipildyti, o transporto priemonių evoliucija pasuko kiek kita linkme. Šiuolaikiniai automobiliai vis labiau tampa ne lėktuvais, o savotiškais kompiuteriais ant ratų, kurių pasirinkimą visai netrukus nulems nebe variklis ar techninės savybės, o juose įdiegtos programinės įrangos kokybė.
Pagrindinis būdas išsiskirti
Pasak Mindaugo Plukio, „Huawei Technologies“ korporatyvinės komunikacijos vadovo Lietuvoje, automobilių rinka šiuo metu išgyvena didžiausią virsmą per paskutinį šimtmetį, nes vidaus degimo variklius turinčius modelius keičia vis labiau populiarėjantys elektromobiliai. Pastarieji turi kur kas mažiau mechaninių dalių, o jų kainą iš esmės lemia baterijos dydis. Daugeliui gamintojų tai tapo tikru iššūkiu, nes skirtingų markių ir netgi klasių modeliai iš techninės pusės tapo labai panašūs, tad automobilius gaminančioms bendrovėms tenka ieškoti naujų būdų išsiskirti ir atkreipti dėmesį į savo produkciją.
Dėl šios priežasties pagrindinė konkurencinė kova vis labiau pradeda vykti programinės įrangos srityje. „Programinė įranga automobiliuose yra lyg smegenys, atsakingos už kiekvieną automobilio veikimo aspektą, pradedant važiavimu ir baigiant muzikos paleidimu salone. Elektromobilių atveju, ji kontroliuoja tokius dalykus, kaip baterijos aušinimas, įkrovimo sparta, stabdymo būdo parinkimas ar reakcija į greičio pedalo paspaudimą, todėl įdiegus skirtingą programinę įrangą į du techniškai identiškus automobilius, jų nuvažiuojamas atstumas ir vairavimo pojūtis gali labai skirtis“, – aiškina ekspertas.
Mindaugo Plukio teigimu, būtent dėl to tiek automobilių rinkos senbuviai, tiek nauji žaidėjai vis dažniau ieško pagalbos iš technologijų bendrovių. Geras to pavyzdys yra bendradarbiaujant su „Huawei“ kurtas „SERES SF5“ – pirmasis pasaulyje masiniu būdu gaminamas sportinis elektra varomas visureigis, kurio nuvažiuojamas atstumas vienu įkrovimu siekia daugiau, nei 1000 kilometrų, ir atitinka ekonomiškiausių automobilių su vidaus degimo varikliu demonstruojamus rezultatus.
Savavaldis vairavimas
Anot „Huawei Technologies“ atstovo, augančią automobilių programinės įrangos svarbą įrodo ir jos kūrimui skiriamų lėšų augimas. Jei šiuo metu jos sudaro mažiau, nei 10 proc. transporto priemonės savikainos, tai 2030 metais, analitikų duomenimis, šis skaičius išaugs iki daugiau, nei 50 proc. Viena pagrindinių to priežasčių laikomas įvairių savavaldžio vairavimo sprendimų, leisiančių automobiliui važiuoti be vairuotojo įsikišimo, diegimas.
Nors dauguma šiuolaikinių automobilių turi savavaldžiam vairavimui reikalingus radarus ir kameras, savarankiškai judėti eisme jiems neleidžia netobula programinė įranga, negalinti apdoroti ir teisingai interpretuoti kiekvieną sekundę besikeičiančios situacijos kelyje. Šią problemą turėtų išspręsti pažangūs dirbtinio intelekto algoritmai ir jų mokymas realiame eisme, kurie ir pareikalaus didžiausių išlaidų. Kadangi mažesniems gamintojams tai galimai taptų našta, autonominį vairavimą jų automobiliams gali suteikti tokie sprendimai, kaip „Huawei Hi“, integruojantys tiek jutiklius, tiek su jais suderintą pažangią savavaldžiam važiavimui reikalingą programinę įrangą.
Informacinių sistemų svarba ir naujos funkcijos po pirkimo
Specialistas prognozuoja, jog ateityje automobilio pasirinkimą vis smarkiau lems ir jo informacinės sistemos. Augantis išmaniųjų telefonų ir kitų elektronikos prietaisų naudojimas bei vis jaunėjantis naujų automobilių pirkėjų amžius skatina žmones jiems įprastų galimybių tikėtis ir iš automobilio multimedijos. Todėl stringanti operacinė sistema, galimybės vienu metu ekrane matyti ne tik žemėlapį, bet išmaniojo telefono sąsają, nebuvimas ar neintuityvus valdymas netrukus gali tapti viena pagrindinių priežasčių, kodėl pirkėjas nusprendė nesirinkti tam tikro modelio automobilio. Taip pat pamažu auga ir prietaisų skydelio funkcionalumo svarba. Tai gerai iliustruoja pernai pristatytas „Huawei AR HUD“ projekcinis ekranas, leidžiantis vairuotojui ant priekinio stiklo matyti išplėstos realybės navigaciją ir visą vairavimo sistemų informaciją, nenukreipiant žvilgsnio nuo kelio.
Augantis programinei įrangai skiriamas dėmesys taip pat galėtų iš esmės pakeisti ir patį automobilio pirkimą ir eksploataciją. Ateityje naujų automobilių pirkėjams nebus būtina užsisakyti tam tikrų funkcijų pirkimo metu, kadangi vėliau esant poreikiui jas už tam tikrą sumą bus galima aktyvuoti skaitmeniniu būdu. „Pavyzdžiui, automatinio parkavimo ar ilgųjų šviesų asistento funkcijas pats vartotojas automobilio programėlėje galės įsigyti net ir praėjus keletui metų po pirkimo. Be to, gamintojai įvairius automobilio sutrikimus galėtų spręsti nuotoliniu būdu, jam išsiųsdami programinės įrangos atnaujinimą lyg išmaniajam telefonui ar kompiuteriui, todėl vairuotojams reikėtų rečiau lankytis servise.“ – neribotas programinės įrangos pritaikymo galimybes automobiliams vardina „Huawei Technologies“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Lietuvoje.
Dauguma prieš tris dešimtmečius sukurtų filmų apie ateitį prognozavo, jog mūsų laikų automobiliai ratus išmainys į reaktyvinius variklius ir gebės skraidyti gatvėmis. Deja, šiems spėjimams taip ir nebuvo lemta išsipildyti, o transporto priemonių evoliucija pasuko kiek kita linkme. Šiuolaikiniai automobiliai vis labiau tampa ne lėktuvais, o savotiškais kompiuteriais ant ratų, kurių pasirinkimą visai netrukus nulems nebe variklis ar techninės savybės, o juose įdiegtos programinės įrangos kokybė.
Pagrindinis būdas išsiskirti
Pasak Mindaugo Plukio, „Huawei Technologies“ korporatyvinės komunikacijos vadovo Lietuvoje, automobilių rinka šiuo metu išgyvena didžiausią virsmą per paskutinį šimtmetį, nes vidaus degimo variklius turinčius modelius keičia vis labiau populiarėjantys elektromobiliai. Pastarieji turi kur kas mažiau mechaninių dalių, o jų kainą iš esmės lemia baterijos dydis. Daugeliui gamintojų tai tapo tikru iššūkiu, nes skirtingų markių ir netgi klasių modeliai iš techninės pusės tapo labai panašūs, tad automobilius gaminančioms bendrovėms tenka ieškoti naujų būdų išsiskirti ir atkreipti dėmesį į savo produkciją.
Dėl šios priežasties pagrindinė konkurencinė kova vis labiau pradeda vykti programinės įrangos srityje. „Programinė įranga automobiliuose yra lyg smegenys, atsakingos už kiekvieną automobilio veikimo aspektą, pradedant važiavimu ir baigiant muzikos paleidimu salone. Elektromobilių atveju, ji kontroliuoja tokius dalykus, kaip baterijos aušinimas, įkrovimo sparta, stabdymo būdo parinkimas ar reakcija į greičio pedalo paspaudimą, todėl įdiegus skirtingą programinę įrangą į du techniškai identiškus automobilius, jų nuvažiuojamas atstumas ir vairavimo pojūtis gali labai skirtis“, – aiškina ekspertas.
Mindaugo Plukio teigimu, būtent dėl to tiek automobilių rinkos senbuviai, tiek nauji žaidėjai vis dažniau ieško pagalbos iš technologijų bendrovių. Geras to pavyzdys yra bendradarbiaujant su „Huawei“ kurtas „SERES SF5“ – pirmasis pasaulyje masiniu būdu gaminamas sportinis elektra varomas visureigis, kurio nuvažiuojamas atstumas vienu įkrovimu siekia daugiau, nei 1000 kilometrų, ir atitinka ekonomiškiausių automobilių su vidaus degimo varikliu demonstruojamus rezultatus.
Savavaldis vairavimas
Anot „Huawei Technologies“ atstovo, augančią automobilių programinės įrangos svarbą įrodo ir jos kūrimui skiriamų lėšų augimas. Jei šiuo metu jos sudaro mažiau, nei 10 proc. transporto priemonės savikainos, tai 2030 metais, analitikų duomenimis, šis skaičius išaugs iki daugiau, nei 50 proc. Viena pagrindinių to priežasčių laikomas įvairių savavaldžio vairavimo sprendimų, leisiančių automobiliui važiuoti be vairuotojo įsikišimo, diegimas.
Nors dauguma šiuolaikinių automobilių turi savavaldžiam vairavimui reikalingus radarus ir kameras, savarankiškai judėti eisme jiems neleidžia netobula programinė įranga, negalinti apdoroti ir teisingai interpretuoti kiekvieną sekundę besikeičiančios situacijos kelyje. Šią problemą turėtų išspręsti pažangūs dirbtinio intelekto algoritmai ir jų mokymas realiame eisme, kurie ir pareikalaus didžiausių išlaidų. Kadangi mažesniems gamintojams tai galimai taptų našta, autonominį vairavimą jų automobiliams gali suteikti tokie sprendimai, kaip „Huawei Hi“, integruojantys tiek jutiklius, tiek su jais suderintą pažangią savavaldžiam važiavimui reikalingą programinę įrangą.
Informacinių sistemų svarba ir naujos funkcijos po pirkimo
Specialistas prognozuoja, jog ateityje automobilio pasirinkimą vis smarkiau lems ir jo informacinės sistemos. Augantis išmaniųjų telefonų ir kitų elektronikos prietaisų naudojimas bei vis jaunėjantis naujų automobilių pirkėjų amžius skatina žmones jiems įprastų galimybių tikėtis ir iš automobilio multimedijos. Todėl stringanti operacinė sistema, galimybės vienu metu ekrane matyti ne tik žemėlapį, bet išmaniojo telefono sąsają, nebuvimas ar neintuityvus valdymas netrukus gali tapti viena pagrindinių priežasčių, kodėl pirkėjas nusprendė nesirinkti tam tikro modelio automobilio. Taip pat pamažu auga ir prietaisų skydelio funkcionalumo svarba. Tai gerai iliustruoja pernai pristatytas „Huawei AR HUD“ projekcinis ekranas, leidžiantis vairuotojui ant priekinio stiklo matyti išplėstos realybės navigaciją ir visą vairavimo sistemų informaciją, nenukreipiant žvilgsnio nuo kelio.
Augantis programinei įrangai skiriamas dėmesys taip pat galėtų iš esmės pakeisti ir patį automobilio pirkimą ir eksploataciją. Ateityje naujų automobilių pirkėjams nebus būtina užsisakyti tam tikrų funkcijų pirkimo metu, kadangi vėliau esant poreikiui jas už tam tikrą sumą bus galima aktyvuoti skaitmeniniu būdu. „Pavyzdžiui, automatinio parkavimo ar ilgųjų šviesų asistento funkcijas pats vartotojas automobilio programėlėje galės įsigyti net ir praėjus keletui metų po pirkimo. Be to, gamintojai įvairius automobilio sutrikimus galėtų spręsti nuotoliniu būdu, jam išsiųsdami programinės įrangos atnaujinimą lyg išmaniajam telefonui ar kompiuteriui, todėl vairuotojams reikėtų rečiau lankytis servise.“ – neribotas programinės įrangos pritaikymo galimybes automobiliams vardina „Huawei Technologies“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Lietuvoje.
