„Svarbiausia, kad žmonės suvoktų: nuo vėžio reikia gydytis ir išsigydyti, o ne gydytis amžinai. Nebijokime to, kad buvo navikas. Nemanykime, kad tai jau viskas. Navikas buvo, jis pašalintas. Tai tik signalas, kad organizme susikaupė didžiulis kiekis šlakų, nepasisavintų maisto produktų“, – pokalbį pradėjo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas fitoterapeutas Juozas Ruolia.
Vandens svarba
Jau 17 metų jis vaistažolėmis, biologiniais papildais padeda onkologiniams ligoniams po naviko pašalinimo, spindulinės ir cheminės terapijos sustiprėti tiek, kad vėžys nebegrįžtų.
„Nebūkime lengvatikiai ir tuščiai nemėtykime pinigų: nuo pirminio vėžio, kad ir koks jis būtų, nėra jokių vaistažolių. Deja. Yra iš kai kurių vaistažolių išgrynintų medžiagų, kurios kartu su kitomis cheminėmis medžiagomis tikrai neleidžia vėžinėms ląstelėms daugintis. Pavienės veikliosios medžiagos, esančios augaluose, tegali sudaryti nepalankias sąlygas vėžinėms ląstelėms atsirasti“, – pasakojo J.Ruolia.
Vėžys – organizmas organizme – atsiranda kaip gyvenimo būdo pasekmė: buvo blogai plaunami tarpląsteliniai tarpai, nes nebuvo išgeriama kasdien iki litro gryno vandens ir inkstams nebuvo padedama atskiesti organizmo apykaitos produktų. Be to, suvalgytas maistas metų metais buvo prastai suvirškinamas, nekreipta dėmesio į tokius pavojaus signalus kaip pilnumas, pūtimas skrandžio plote.
„Deja, biologijos, kūno kultūros mokytojai nepaaiškina vaikams, kad reikia gerti vandenį: juk oganizmas jį išgarina per sporto žaidimus. Visais atvejais atsiradus vėžiui matau sugriuvusią ne tik fizinę, bet ir dvasinę žmogaus substanciją: tai jis nelaimingiausias, tai blogiausias, tai protingiausias, tai neva negražus“, – įsitikinęs J. Ruolia.
„Kai paklausiu savo pacienčių, dėl ko, jų nuomone, susirgo vėžiu, dauguma sako: tai ne tas ministras pirmininkas, tai ne tas prezidentas. Tiek save erzina, tokius milžiniškus kiekius adrenalino savy gamina! O juk adrenalino pertekliui valandą pabuvus organizme, šešioms valandoms susiaurėja kraujagyslių spindis, – baisų faktą pateikė fitoterapeutas. – Nesugebantys susiorientuoti savyje žmonės įsileidžia vėžines ląsteles.“
Ar tikėtis pasveikti?
Reikėtų atsiminti, jog nėra vienos kokios nuo to padedančios stebuklingos žolės, – netikėkime tais, kurie sako priešingai. Chirurginiu būdu radikaliai pašalinus naviką, jį išdžiovinus spinduliais, cheminiais preparatais sunaikinus motinines vėžio ląsteles organizmas jau nebepajėgus vienas kovoti su vėžine ląstele – reikia jam padėti.
„Netiesa, kad išgyvenamumas po šių procedūrų yra tik 3–5 metai. Išgyvenama ir 10, ir 15 metų. Išgyvena tie, kurie pakeičia gyvenimo būdą. 30–40 proc. į mane, į mūsų instituto reabilitologus besikreipiančių žmonių gyvena dešimtmečiais. Dėl to, kad jie pakeitė gyvenimo būdą. Jie liovėsi skaičiuoti pinigus svetimoje kišenėje, ėsti savo artimuosius, persekioti juos dėl tariamų nuodėmių“, – filosofiškai žvelgia J.Ruolia.
Navikas pasikartos, jei organizme susidarys tos pačios sąlygos – milžiniškas užrūgštėjimas, prastas audinių apsivalymas, daugybė kitų veiksnių. „Norint sustiprinti imunitetą, reikia gerti rausvažiedžių ežiuolių, beržų lapų, kemerų žolių arbatą. Bet pirmiausia apsirūpinkime darželiuose, soduose augančiomis rausvažiedėmis ežiuolėmis“, – kalbėjo J.Ruolia.
Fitoterapeutas ragina nepaisyti kai kurių botanikų gąsdinimų, kad augaluose yra balastinių medžiagų. Kaip žmogui reikalingos visos jo kūno dalys, taip ir augalui reikalingos visos veikliosios medžiagos: „Savo klinikinėje praktikoje pastebėjau, kad veikia veikliųjų medžiagų visuma, o ne kokios atskiros to augalo medžiagos. Gydytojo žolininko užduotis – padaryti derinį, tinkamą problemai išspręsti. Beje, nė vieno onkologinio ligonio organizme neradau geros antioksidacinės sistemos.“
Pykčio regimybė
Riejantis, pykstant, erzinantis organizme susidaro daug medžiagų be vieno ar dviejų elektronų. Tos medžiagos pradeda ardyti audinių sieneles, plėšyti jas, ieškodamos laisvo elektrono. Tai laisvieji radikalai – organinės kilmės medžiagos, pusiau angliavandeniai, pusiau riebalai, vandenilio, deguonies dariniai be vieno elektrono. Tos medžiagos suardo biochemines sistemas kepenyse, smegenyse, kaulų čiulpuose.
„Jei esame gobšūs, pikti, skaičiuojame pinigus svetimoje kišenėje, patys nedirbame, bet rėkiame, kad esame vargšai, – laisvųjų radikalų mūsų organizme visada bus. Jų lieka ir pašalinus vėžines ląsteles. Todėl būtina vartoti antioksidantus. Bent dukart per savaitę reikia vartoti morkų tarkę, apšlakstytą grietine. Paprastoje morkoje esantys karotinoidai tuojau pat kelioms valandoms organizme eliminuoja laisvuosius radikalus“, – teigė J.Ruolia.
„Nepatarčiau sulčių gerti daugiau nei gurkšnį per valandą. Fiziologų apskaičiuota, kad mūsų audiniai ir organai per valandą vitaminų ir fermentų iš sulčių pasisavina tiek, kiek jų yra viename gurkšnyje. Jei išgėrėme keturis gurkšnius, organizmui, o kartu – ir vėžinėms ląstelėms, sudarėme komfortą kelioms valandoms. Vėžinės ląstelės maitinasi visu paviršiumi, o somatinės ląstelės – per kapiliarus. Kurios pasisavins daugiau veikliųjų medžiagų? Žinoma, vėžinės ląstelės. Žmonės dažnai pyksta, kad draudžiu gerti sultis. Bet geriau valgykime obuolį, morką, pomidorą. Ląstelienoje pasislėpusios veikliosios medžiagos, vitaminai lėtai atsipalaiduos ir visoms ląstelėms sudarys vienodas sąlygas maitintis“, – žiniomis dalijosi J.Ruolia.
Kūnas ir siela
Pasak fitoterapeuto, visada reikia valgyti mėgstamą maistą. Ir porėtą. Kąsnis daržovių – kąsnis mėsos. Bulvę galima padėti į šalį – ji trukdys virškinimo sultims prieiti prie kepsnio. Geriau vartoti kietesnę augalinę ląstelieną – agurkus, česnakus, arbūzus, pomidorus. Ir gerai sukramtykime. Maistas turi būti gerai sustruktūrintas, suvirškintas virškinimo sultimis.
„Man skaudu, kad žmogus nepaklauso šio patarimo, kreipiasi į daugybę konsultantų ir grįžta pas mane po penkerių metų suvėžėjusiais audiniais“, – kalbėjo fitoterapeutas.
„Ramesnio būdo žmonėms reikėtų pavartoti vaistinių melisų, pelynų arbatų. Pasiutusiems, skubantiems, nelaimingiausiems, užmirštiems, nerealizavusiems savo pašaukimo – pipirmėčių, pupalaiškių, melisų arbatų nakčiai. Vadinamoji depresija – tai pirmiausia nervinių ląstelių nuovargio požymis. Nervinis audinys nesugeba gaminti tiek elektronų pernešėjų per minutę, kiek reikėtų, nesugeba priimti iš išorės impulsų ir jų apdoroti. Dar pakviesčiau visus klausyti savo vidinio balso. Tai labai svarbu. Nevertindamas savęs leidai suklestėti navikui“, – teigė J.Ruolia.
Klementina Puolikaitė - Guobė
