Taip tvirtina Kriminalinės policijos biuro Pinigų padirbinėjimo tyrimo skyriaus viršininkas Vytautas Gailiušas.
„Paskutinės laboratorijos, kur buvo gaminami netikri pinigai, demaskuotos dar anksčiau. Dabar fiksuojami tik pavieniai atvejai, kai randami netikri eurai“ , - sakė Kriminalinės policijos biuro Pinigų padirbinėjimo tyrimo skyriaus viršininkas Vytautas Gailiušas.
Anot jo, atvejų, kai Lietuvos piliečiams brukti netikri eurai, padaugėjo pernai. Ypatingai nukentėjo turgaviečių prekiautojai, kurie už parduodamas prekes nuo nusikaltėlių gavo padirbtos Europos Sąjungos valiutos.
Klastotė paaiškėjo prekeiviams nuėjus į banką apkeisti pinigų. Ten nukentėjusieji sulaukdavo nemalonių žinių, jog pateikė klastočių..
Prekyba eurais klesti
Analizuodami gaunamą informaciją bei atlikę tyrimą Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, bendradarbiaudami su Europolu, pernai vasario 19 dieną prie sostinės prekybos centro „BIG" sulaikė vilnietį, mėginusį realizuoti netikrus eurų banknotus.
Sulaikymo metu pas įtariamąjį rasta ir paimta 399 vienetai geros kokybės suklastotų 50 eurų nominalo banknotų, t.y. 19 950 netikrų eurų sumai. Pasak ekspertų, eurai padirbti ypatingai profesionaliai ir be specialios įrangos atskirti klastotę nuo originalo sudėtinga.
„Minėtos rūšies eurų klastotė yra viena labiausiai platinamų valiutų Europos Sąjungoje.Netikri eurai pagaminti profesionalia įranga bei imituojant apsaugos požymius, todėl Lietuvos gyventojų prašome būti budriais ir prieš sandorį patikrinti jums mokamus pinigus artimiausioje įstaigoje, turinčioje galimybę identifikuoti valiutos apsaugos požymius“, - įspėjo V.Gailiušas.
Pareigūnas prisiminė, kai 2005 metų kovą Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos (ONTVV) pareigūnai išaiškino dar vieną Kaune veikusią pogrindinę eurų spaustuvę. Pirmoji deamskuota dar 2004 metais.
Laboratorijoje profesionaliai ir kokybiškai klastoti 50 eurų nominalo banknotai.
Galingas klastočių fabrikas
Tada sulaikyti asmenys, kurie įtariami prisidėjus prie netikrų 100 eurų banknotų klastojimo ir gaminę 50 eurų banknotus. Pareigūnai, atlikę pas įtariamuosius kratas, rado ir paėmė 55 tūkstančius padirbtų eurų, t.y. 1100 vienetų 50 eurų suklastotų nominalo banknotų, eurų klastojimo įrangą ir kitas priemones, kurios buvo naudojamos netikrų 50 eurų banknotų gamyboje. Pagaminti netikri eurai buvo realizuojami Lietuvoje ir įvairiose Europos valstybėse.
Estijos pareigūnai sulaikė lietuvių grupuotę, kurios nariai atsiskaitė 20 eurų banknotais mažose kaimo parduotuvėse, gaudami grąžą tikrais eurais.
Europą sukrėtė Lietuvos policijos operaciją, surengta 2004 metų lapkričio 6 dieną, kai po ilgalaikio tyrimo pareigūnai, tirdami asmenų, priskiriamų Kauno nusikalstamoms struktūroms, veiklą, demaskavo veikusią pogrindinę netikrų eurų spaustuvę.
Pinigų kiekiai apstulbino pareigūnus
Gamybos vietoje rasta beveik 9 milijonai padirbtų eurų: apie 90 tūkstančių vienetų 100 eurų nominalo suklastotų banknotų, taip pat didelis kiekis klišių, įvairiausių priemonių, reikalingų spausdinant netikrus eurus, kitos įrangos.
Pareigūnai išėmė didelį kiekį tikrų eurų. Per operaciją įvairiose Lietuvos vietovėse buvo atlikta virš 40 kratų: įtariamųjų gyvenamosiose vietose, patalpose, kur buvo gaminami netikri eurų banknotai ir laikomos nusikaltimo padarymo įrankiai bei priemonės.
Tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamai veikai – netikrų eurų gamybai ir platinimui - buvo suburta gerai organizuota 17 asmenų grupė, iš kurių kiekvienas turėjo atskiras užduotis.
Po šių operacijų Lietuvos kriminalistinių tyrimų centrą užplūdo užsienio ekspertai , kurie atvažiuodavo pažiūrėti į suklastotus eurus kaip į retenybę. Svečiai pripažino, jog mūsų šalis – viena pirmaujančių Europos Sąjungos šalių, kurioje eurų klastotojai pasiekę itin aukštą meistriškumo lygį. Vien tik Kaune per du metus pagaminta 13 milijonų suklastotų eurų, iš kurių, kaip manoma, nusikaltėliai susikrovę apie 5 milijonus litų pelno.
Brukami ir netikri litai
Anot jo, pastaruoju metu šalyje padaugėjo atvejų, kai prekyvietėse, turgavietėse, prekybos centruose, vaistinėse ir kitose prekybos vietose platinami netikri 100 litų nominalo vertės banknotai.
Daugiausia netikrų banknotų iš apyvartos išimama Vilniaus, Kauno bei Marijampolės apskrityse.
Netikri banknotai atspindi ultravioletinius spindulius, vandens ženklai neryškus, plaušeliai imituoti spalvinimo priemonėmis.
„Prašome gyventojus, prekybininkus, kitus asmenis atkreipti dėmesį į gaunamus ar pateikiamus 100 litų nominalo vertės banknotus ir pastebėjus galimus padirbimo požymius, nedelsiant pranešti artimiausiai policijos įstaigai“, - ragina gyventojus komisaras.
Litai irgi paklausūs
Š. m. spalio 13 d. po nuoseklių Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų veiksmų buvo demaskuotas vienas iš netikrų litų gamybos taškų, sulaikyta 7 asmenų grupė, veikusi visos Lietuvos mastu.
Taip pat, rugsėjo viduryje, pareigūnai sulaikė kitą 7 asmenų grupę, kuri klastojo litus Vilniaus regione. Įtariama, kad nemažai šios grupuotės pagamintų netikrų litų galėjo patekti į užsienio valstybes.
Litų klastotės buvo realizuojamos parduotuvėse, turgavietėse, degalinėse ir pan. Platinamos klastotės - gana aukštos kokybės, su imituotais apsaugos požymiais. Buvo klastojamos 10, 20, 50, 100 ir 200 litų nominalo kupiūros. Sulaikytieji kaskart tobulino netikrų litų kokybę. Populiariausios tarp platinamų buvo 100 ir 200 litų nominalo kupiūros.
Policijos pareigūnai atliko dešimtis kratų, sulaikė 14 įtariamųjų, kuriems pareikšti įtarimai dėl didelio kiekio netikrų litų gaminimo bei platinimo ir paskirtos skirtingos kardomosios priemonės. Vienas įtariamųjų yra Vilniaus dailės akademijos absolventas.
Gerai parengtų policijos operacijų metu pareigūnai aptiko tūkstančius suklastotų litų, įvairių ruošinių jiems gaminti, cheminių medžiagų, dažų, kompiuterinę, programinę bei kitą įrangą, skirtą netikrų litų klastojimui. Darant kratas rasta ir paimta vogtų daiktų. Įtariamieji planavo pagaminti ir išgabenti į kaimynines šalis, kuriose turi paklausą kitų šalių valiuta, didelį kiekį netikrų litų.
Pasigaminti pinigų „ne problema"
Anot V.Gailiušo, kompiuterinių technologijų vystymasis palengvino klastotojų darbą. Kiekvienas, net neturintis specialių įgūdžių, gali lengvai pasigaminti netikrų pinigų turėdamas kompiuterio įrangos ir spausdintuvą.
Nors tokiu būdu padarytos klastotės nėra kokybiškos, tačiau ne taip jau retai ir jas sugebama įbrukti mažiau budriems pardavėjams.
Neiktus pinigus patariama tikrinti bankuose.patartina tikrinti bankuose, tačiau galima atpažinti ir patiems. Policijos departamento tinklapyje galima rasti informaciją, kaip atskirti netikrą eurą nuo originalaus.
Eurų banknotai gaminami taikant sudėtingą spausdinimo technologiją. Juose įdiegtos įvairios modernios apsaugos priemonės, padedančios greitai nustatyti, ar banknotas nepadirbtas. Viena jų – holografinis vaizdo fragmentas. Pakreipus banknotą galima įsitikinti, kad holograminis vaizdas keičiasi: nominalo skaitmuo virsta langu ar vartais, ir atvirkščiai. Fone matyti labai mažos vaivorykštės spalvų raidės.
Hologramos – viena plačiausiai pasaulyje naudojamų optinių apsaugos priemonių prieš klastojimą. Pakreipiant banknotą antroje nominalo pusėje esantis skaičius keičia spalvą iš violetinės į gelsvai žalią ar rudą (ant 50 €, 100 €, 200 € ir 500 eurų banknotų) arba antroje pusėje matyti blizganti juostelė (ant 5 €, 10 € ir 20 € banknotų).
Lietuvos banko puslapyje yra nurodyta, kaip atskirti litą.
Nors buvę atvejai, kai padirbami Latvijos latai ir net Kazachijos tengai, jų pavyzdžių galima rasti tik tų šalių bankų tinklapiuose.
http://www.euro.lt/lt/apie-euro-ivedima-lietuvoje/euru-monetos-ir-banknotai/euru-apsaugos-priemones/
