Tobulybės formulė
Plastikos chirurgas Patrickas Mallucci, ruošdamasis Londone vykusiai konferencijai krūtų didinimo tema, kolegoms pasiūlė pasinaudoti jo įžvalgomis. Mallucci tyrinėjo apsinuoginusių modelių nuotraukas įvairiuose leidiniuose ir pareiškė, kad tobuliausios yra tos krūtys, kurių spenelis šiek tiek pakreiptas į viršų, o viršutinė krūties dalis kiek mažesnė už apatinę. Mallucci viliasi, kad jo įžvalgomis pasinaudos kolegos, atliekantys krūtų dailinimo operacijas. Ataskaitoje jis rašė: „Išanalizavau daugybę pačių populiariausių modelių nuotraukų be liemenėlių, kad atrasčiau vieningas proporcijas ir suprasčiau, kodėl jos tokios patrauklios. Gauti rezultatai leido suformuoti šabloną, pagal kurį galima suplanuoti krūtų didinimo operacijas ir nustatyti estetinius standartus. Idealus santykis yra 45 ir 55 proc., t. y. kai spenelis yra ne krūties viduryje, o maždaug ties 45 proc. krūties dydžio riba, matuojant nuo viršaus.“ Mallucci priduria, kad visi modeliai, kuriuos jis analizavo, atitiko šį standartą ir buvo laikomos gražiakrūtėmis. Beje, nė viena jų nebuvo dariusis krūtų didinimo operacijos.
Mallucci pastebėjimu, tobuliausią krūtinę turi amerikietė Caprice Bourret – tos pačios nuomonės ir dauguma jo klienčių. Beje, dauguma jų prašo nedaryti tokių nenatūraliai apvalių krūtų kaip Victorios Beckham.
Išradingi (ir skausmingi) eksperimentai
Per krūtų implantavimo istoriją medikai ilgai eksperimentavo su pačiomis keisčiausiomis medžiagomis, ieškodami tobulo sprendimo, kaip būtų galima pagelbėti krūties netekusioms moterims (tik vėliau pradėta „tobulinti“ sveikas moteriškes). Taigi krūtis mėginta didinti implantais iš dramblio kaulo, stiklo, gumos, buivolo kremzlių, poliesterio, teflono silikono, taip pat silikono injekcijomis.
Paskutinis garsiai nuskambėjęs atvejis, kai silikoninius krūtų implantus Prancūzijos kompanija „Poly Implant Prothese“ (PIP) pripildė ne medicininio, o techninio, pavyzdžiui, čiužinių gamybai naudojamo, silikono. Tai išprovokavo dažnesnius implantų plyšimus ir sukėlė didelę riziką moterų sveikatai, net gyvybei. Kompanija subankrutavo, o jos „palikimas“ – keli šimtai tūkstančių nesaugius implantus nešiojančių moterų visame pasaulyje – raginamos kuo skubiau išsiimti šiuos implantus. Prancūzija pažadėjo apgautoms moterims padengti operacijos išlaidas, o, pavyzdžiui, Didžioji Britanija valstybės sąskaita sutiko operuoti tik tas, kurioms nelemtieji PIP implantai jau suplyšo.
Pasak plastikos chirurgų, Lietuvoje su prancūzų PIP produkcija nebuvo dirbama, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja moterims įsitikinti, kokį implantą nešioja, peržiūrėjus protezo pasą, ir jei tai vis dėlto PIP implantas, siūloma jį šalinti arba kas 6 mėnesius atlikti krūtų echografinį tyrimą.
Jokio dažasvydžio!
Nors paprastai teigiama, kad implantų plyšimai yra ypač reti ir didelio pavojaus moterims, gyvenančioms įprastą gyvenimą, nekelia, tačiau faktas, kad vienai „įprastas gyvenimas“ yra sėdėjimas prie televizoriaus, o kitai – aktyvios pramogos, kurių metų gali nutikti kas tik nori. Štai viena Didžiosios Britanijos gyventoja suplėšė savo silikoninį krūties implantą žaisdama dažasvydį. Po šūvio dažų kapsulė pataikė 26 metų merginai į krūtinę. Kai po dviejų parų ji kreipėsi į gydytoją, šis nustatė implanto plyšimą. Ir nors tai pirmasis tokio pobūdžio incidentas Jungtinėje Karalystėje, dažasvydis netrukus buvo įtrauktas į punktą, pagal kurį atėjusieji žaisti klientai turi įspėti organizatorius, kad kūne turi implantus.
Implantai ir darbas lėktuve
Indoneziečių oro bendrovė „Garuda Indonesia“ siekia, kad jos lėktuvais skraidančios stiuardesės būtų be krūtų implantų – neva todėl, kad implantai kelia pavojų sveikatai dėl lėktuve staiga kintančio slėgio. Kad pretendentės į stiuardesės darbą nesumeluotų, konkurso metu jos tikrinamos elementariai – čiupinėjant. Panašios istorijos apie stiuardesių atrankas sklinda ir iš Japonijos bei Australijos.
Amžius – ne kliūtis
Viena kalifornietė tapo savotiško rekordo savininke: ji pasididino krūtis įžengusi į devintąją dešimtį. Senutė savo sprendimą paaiškino taip: „Realizuoti svajones – niekada ne vėlu.“ Svajonė močiutei kainavo trijų valandų operaciją, kurios metu buvo patempta oda ir įdėti implantai, taip pat apie 8 tūkstančius USD. Dar amerikietė sakė, kad jos motina nugyveno ilgą gyvenimą ir vaikai ja visada žavėjosi – to dabar siekia ir krūtis pasigražinusi senolė – kad vaikai žavėtųsi savo motina.
Ir daugiau garbaus amžiaus amerikiečių mielai naudojasi plastikos chirurgų paslaugomis: 2010 metais daugiau kaip 85 tūkstančiai amerikiečių, vyresnių kaip 65-erių, ryžosi plastinėms operacijoms. Tiesa, dažniausiai tai būdavo veido odos patempimas ir akių vokų tvarkymas.
Rekordai ir rekordininkai
Tai, kad krūtų implantus labiausiai mėgsta amerikietės, geriausiai iliustruoja prieš nepilnus metus įregistruotas rekordas: būtent JAV, Filadelfijoje, gyvena daugiausiai krūtų didinimo operacijų atlikęs daktaras pasaulyje – Tedas Eisenbergas. Nazareth ligoninėje jis krūtis iš viso padidino 3 460 moterų.
O štai didžiausius krūtinės implantus, praeitų metų duomenimis, nešioja Sheyla Hershey, 32 metų teksasietė: 38KKK dydį ji pasiekė atlikus 9 operacijas, o paskutiniąją, krūtis padidinusią nuo FFF iki KKK, jai atliko nebe JAV, o Brazilijoje, nes net perspausti mėgstantys amerikiečiai nedrįso imtis tokios rizikingos operacijos, bijodami, kad krūtys gali trūkti. Pati moteriškė aiškino: „Man didelė – tai graži. Nemanau, kad turiu dėl ko nors nerimauti.“ Kai Sheylos vaikinas paprašė jos liautis operavusis, jam teko susirinkti daiktus ir išsikraustyti. Apskaičiuota, kad dabar moters kūne yra apie 4,5 litro silikono.
Beje, kai kurias damas ir be silikono gamta apdovanoja (gal nuskriaudžia?) ypatingo dydžio krūtimis: tokias turi Annie Hawkins-Turner (dar vadinama Norma Stitz) iš JAV: po krūtimis apimtis yra 109,22 cm, o per krūtinę – 177,8 cm.
Implantai ir politika
Realiame gyvenime vieniems vyrams patinka dirbtinai padidintos krūtys, o kitiems – ne. Politikai taip pat turi skirtingą požiūrį į šį reiškinį. Štai skandalingasis buvęs Italijos vadovas Silvio Berlusconi, kaip įtaria prokurorai, duodavo savo jaunutėms meilužėms pinigų, kad šios įsidėtų silikono implantus, pasididintų lūpas ir sėdmenis. Bent septynios gražuolės gulėsi po chirurgo skalpeliu – jas operavo kažkoks jaunas chirurgas iš tolimosios Sardinijos, venesuelietis Jacomo Ortis. Apie tai, kad valstybės vadovas remia mergužėlių plastinius pasigražinimus, prokuratūra sužinojo klausydamasi jų pokalbių. Pavyzdžiui, viena iš modelių skundėsi kitai, kad konkurentės sugeba „nugręžti“ premjerą kur kas sėkmingiau, nei ji: „Esu įsiutusi. Vakar ta mergina atvažiavo „Mini Cooper“, kurį jis jai padovanojo liepą, o man birželį davė „Smart“. Dabar, prisiekiu, prašysiu jo kitos mašinos!“
Visai kitaip į implantus žvelgia Venesuelos tautos išrinktasis Hugo Chavezas, teigdamas, kad šis verslas jam kelia pasibjaurėjimą. Pasak Chavezo, būtent medikai kalti, kad moterys gula ant operacinės stalo, trokšdamos pasididinti krūtines. „Šiandien žmonės mąsto taip: mano dukrai sukako 15-a, jai reikėtų padovanoti krūtų implantus. Juk tai siaubinga, koks nepadorumas!“ – piktinosi Venesuelos vadas. O štai opozicija ir politiniai Chavezo nedraugai kandžiai sukritikavo šiuos pasisakymus. Jų nuomone, moteris turi visas teises su savo kūnu daryti ką tik nori. Beje, šios diskusijos ne iš piršto laužtos: būtent Venesuelos plastinės chirurgijos rinka yra laikoma viena sparčiausiai augančių ir besivystančių pasaulyje.
Silikonas ir žaltys
Neseniai per internetą nuvilnijo vaizdelis, kaip Izraelio filmų suaugusiesiems aktorei Orit Fox fotografuojantis su egzotišku žalčiu, šis stveria už silikono pripildytų žvaigždės krūtų. Antraštės buvo iškalbingos: „Silikonas gelbėja gyvybę“ ir panašiai. Tik bėda, kad silikonas ne išgelbėjo, o pražudė: nenuodingas žaltys perkando implantą, kurį teko pakeisti, o pats nugaišo apsinuodijęs silikonu.
Originali kontrabandos slėptuvė
33 metų ispanė modelis, atvykusi į Romą iš Brazilijos, San Paulo, tikėjosi, kad jos apvalios formos susilpnins oro uosto darbuotojų budrumą. Gal taip ir būtų buvę, tačiau gražuolė susijaudinusi nesugebėjo rišliai paaiškinti, dėl ko atvyko į Italiją ir tuo sukėlė įtarimų. Netrukus paaiškėjo, kad specialiose sėdmenų ir krūtų implantų nišose ji gabeno 2,5 kg narkotikų.
Beje, narkotikų srautas iš Brazilijos į Italiją plūsta visais įmanomais būdais, o jų gabentojai tampa vis išradingesni, pavyzdžiui, vienas vyrukas tuo pačiu maršrutu mėgino įvežti 220 kg kokaino, paslėpto gipsinėse statulėlėse.
Populiariausia plastinė operacija
Iš plastinės chirurgijos operacijų krūtų didinimas Lietuvoje yra pats populiariausias ir sudaro apie 60 proc. visų atvejų. Vidutinė kaina yra 8–15 tūkst. litų. Specialistai pataria kartą per metus atvykti gydytojo apžiūrai – kad pacientė įsitikintų, jog implantui viskas gerai. Nereikia pamiršti ir dar vienos detalės: krūtų implantai yra laikini, jų naudojimo laikas numatytas maždaug dešimtmečiui – po to implantus reikia išimti arba pakeisti naujais.
Dažniausios po krūtų implantų įterpimo pasitaikančios komplikacijos – implanto plyšimas, susiraukšlėjimas, skausmai, infekcijos, krūtų asimetrija.
14 draudimo metų
Krūtų didinimo implantai gali būti užpildyti silikonu arba fiziologiniu tirpalu. Paprastai klientės pageidauja silikoninių implantų, nes jie ir atrodo, ir liečiant yra natūralesni. Pirmą kartą silikoniniai implantai JAV pradėti naudoti praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje, tačiau nuo 1992-ųjų net keturiolika metų JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) buvo juos uždraudusi dėl visuomenėje kilusio nerimo. Neradus akivaizdžių įrodymų, kad silikoniniai implantai iš tiesų sukelia vėžį, 2006 metais juos vėl leista naudoti, tačiau dvi stambiausios JAV silikoninių implantų gamintojos turi atidžiai stebėti klientes ir reguliariai teikti duomenis. Į tokį sprendimą audringai reagavo pilietinės organizacijos. Kim Gandy, Nacionalinės moterų organizacijos prezidentė, pateikė viešą kreipimąsi į Kongresą rašydama „esame šokiruoti dėl tokio FDA sprendimo, kai atsiranda vis daugiau įrodymų (dėl implantų keliamos žalos – aut. pastaba), o pavojinga informacija apie implantų nesaugumą yra gamintojų slepiama“. Piliečių sveikatos tyrimų grupės („Public Citizens Health Research Group“) direktorius daktaras Sidney Wolfe taip pat viešai pareiškė: „Mes nepritariame silikono krūtų implantams nuo 1988 metų, kai gavę daugybę FDA mokslininkų pateiktų nerimą keliančių dokumentų atsiuntėme FDA peticiją, reikalaujančią šiuos implantus uždrausti. <...> Manome, kad silikoniniai krūtų implantai yra pati prasčiausia kada nors FDA palaiminta medicininė priemonė.“
Dabar silikoniniai implantai JAV sudaro 60 proc. visų krūtų implantų.
Europos Sąjungoje silikoniniai implantai nebuvo draudžiami – prieš dešimtmetį Europos Komisija, apsvarsčiusi klausimą, pateikė rekomendacijas, kad pacientėms turi būti suteikta išsami informacija apie krūtų implantų sukeliamą riziką.
Implantai ir reta vėžio rūšis
Nors krūtų implantų gamintojai ir operacijas atliekančios klinikos nurodo, kad sąsaja tarp implantų ir vėžio nėra moksliškai įrodyta, tačiau žurnale „Plastic and Reconstructive Surgery“ publikuojama „RAND Corporation“ atlikta studija rodo, kad krūtų implantai yra susiję su reta limfomos forma, nors ir neaišku, kokios konkrečios priežastys sukelia ligą. Pirmą kartą apie imuninės sistemos vėžio atmainą ALCL ir jos sąsajas su krūtų implantais prabilta 1996 metais, nuo to laiko suskaičiuota, kad ši liga pasitaiko vienai–trim pacientėms per metus iš milijono implantus nešiojančių moterų. Taip pat nėra įrodymų, kad šio vėžio riziką didina konkretūs implantai.
Pražiūrėti gražinimosi pavojai
Paprastai plastines operacijas (tarp jų ir krūtų didinimo) darančių įstaigų tinklalapiuose apie neigiamą poveikį užsimenama labai lakoniškai, prirašant „labai retai“ arba „nėra tai įrodančių tyrimų“. Tačiau žurnalas „Forbes“ pateikė dešimt nematomų ir neaptariamų plastinės chirurgijos keliamų pavojų, apie kuriuos dauguma pacientų, ryždamiesi pokyčiams, net nesusimąsto.
1. Pakeitus vieną veido ar kūno dalį, pasikeičia kita. Pavyzdžiui, nusiurbus riebalus nuo talijos, jie ima kauptis ant rankų ar apatinėje nugaros dalyje. Arba botoksas paralyžiuoja vieną raumenį, priversdamas daugiau dirbti kitus.
2. Įtampa ar skyrybos su antrąja puse, nesupratusia ar neteisingai interpretavusia motyvus, privertusius kreiptis į plastikos chirurgą.
3. Apkalbos darbe.
4. Nusivylimas. Daug pacientų lieka nusivylę plastinių operacijų rezultatais – ne dėl prasto chirurgų darbo, o dėl pernelyg optimistinių lūkesčių.
5. Dismorfofobija: psichinis sutrikimas, kai žmogus pernelyg nerimauja ir be perstojo analizuoja nereikšmingus savo kūno defektus. Po plastinių operacijų šio sutrikimo tikimybė padidėja kelis kartus.
6. Depresija.
7. Rimti fiziologiniai sutrikimai – juk plastinė operacija yra tokia pati, kaip ir bet kuri kita chirurginė intervencija, t. y. didelis stresas organizmui.
8. Finansiniai nesklandumai: neretai šioms operacijoms ryžtasi emociškai nestabilūs žmonės, paskutinius pinigus išleidžiantys tam, kas, jų nuomone, turėtų pagerinti jų gyvenimą, todėl ryžtasi net bristi į skolas.
9. Blogas pavyzdys vaikams: jiems nuo mažens įskiepijama, kad būna netobuli ir negražūs kūnai, kuriuos reikia „taisyti“ su skalpeliu.
10. Psichologinė priklausomybė. Būna, kad jeigu operacijos rezultatai labai nudžiugina, kyla noras koreguoti save ir toliau – juk tobulybei ribų nėra...
