Biotechnologijų pasiekimai verčia ieškoti atsakymo, ar verta prikelti seniai išmirusias gyvūnų rūšis.
Australijos mokslininkai pirmieji iš praeities susigrąžino išmirusios gyvūnų rūšies genetinę medžiagą, rašo Vokietijos dienraštis „Die Welt“.
Tai jiems pavyko padaryti išskyrus Tasmanijos tigro geną. Pasak dienraščio, šis pasiekimas leidžia tikėtis, kad kada nors atgims seniai išnykusios gyvūnų rūšys, pavyzdžiui, mamutai arba dinozaurai.
Nereikėtų painioti Tasmanijos tigro su Tasmanijos velniu, pastebi „Die Welt“. Pastarasis – plėšriųjų sterblinių šeimos atstovas, tebegyvenantis Australijai priklausančioje Tasmanijos saloje. Tuo tarpu paskutinis Tasmanijos tigras – sterblinis vilkas – nugaišo 1936 metais. Nors prieš 3 metus buvo atsiradusi viltis, kad jį pavyks susigrąžinti, ji buvo trumpalaikė ir baigėsi karčiu nusivylimu.
Tačiau dabar pagal tą patį planą dirbantiems mokslininkams pavyko įterpti jo genus į pelių embrionus, tad šiuo metu Tasmanijos tigras „gyvena“ pelėje. Paskutinysis Tasmanijos tigras, vardu Benjaminas, nugaišo nuo senatvės Hobarto zoologijos sode, rašo „Die Welt“.
Tai, ko pasiekė australų ir amerikiečių mokslininkų grupė, vadovaujama Melburno universiteto biologo Andrew Pasko – nedidelė sensacija: juk jiems pavyko įsodinti Tasmanijos tigro genus į pelių embrionus. Pirmą kartą gyvame audinyje materializavosi genetinė išmirusių gyvūnų informacija. Šiuo atveju buvo „prikeltas“ DNR fragmentas, atsakingas už kaulų ir kremzlių audinių formavimąsi. Genetinę medžiagą biologai išskyrė iš prieš 100 metų spirite užkonservuoto Tasmanijos tigro audinių.
A. Paskas nedelsdamas pareiškė, kad, turint pakankamą DNR kiekį, šis metodas gali būti pritaikytas ir kitai genetinei medžiagai, pavyzdžiui, seniai išmirusių gyvūnų genams, tarkim, mamutų ar dinozaurų. Biologas paminėjo ir neandertaliečius.
Tai, kas vieniems atrodo neįmanomas dalykas, kiti aptarinėja Bonoje surengtoje biologinės įvairovės konferencijoje, teigia dienraštis. Be jokios abejonės, reikia imtis visų įmanomų būdų nykstančioms rūšims apsaugoti, tačiau ar reikėtų prikelti iš nebūties jau išnykusius gyvūnus? – klausia „Die Welt“. Ar gali netrukus tapti tikrove Steveno Spielbergo filmas „Juros periodo parkas“, kuriame krokodilai deda dinozaurų kiaušinius?
Pasak specialistų, ne viskas taip paprasta: galimybė aptikti nepažeistus išnykusių gyvūnų genus – tik viena problemos dalis. „Kad būtų galima atkurti vieną ar kitą organizmą, reikia ne tik informacijos apie genų seką, bet ir žinių apie bendrą chromosomų struktūrą. Taip pat reikalingos tinkamos kiaušialąstės, kuriose būtų genus įjungiančių ir išjungiančių medžiagų“, - aiškina Miuncheno valstybinės zoologijos kolekcijos laboratorijos biologas Thomas Knebelsbergeris.
Mokslininko manymu norint klonavimo būdu prikėlinėti išmirusius gyvūnus, reikia, kad jų audiniai būtų užkonservuoti minus 180 laipsnių pagal Celsijų temperatūros skystame azote.
Sunkumai, kilę bandant išskirti Tasmanijos velnio genus, patvirtina, kad tikimybė gauti visą seniai išmirusios rūšies genomą yra labai nedidelė. Pačioms seniausioms iki šiol mokslininkų aptiktoms DNR molekulėms yra apie 100 tūkstančių metų. Tad laukti, kada bus rastas ne mažiau nei 65 mln. metų senumo dinozauro genomas, gali tekti ilgai, pastebi dienraštis.
Toli į priekį žvelgiantys mokslininkai, pasižymintys turtinga vaizduote ir svajojantys apie tokius atgimimus, tvirtina, kad ateityje specialistai turės didelių šansų tais atvejais, kai planetoje bus išlikę artimų išmirusių gyvūnų giminaičių. Turint galvoje, kad šiuo metu artimiausi dinozaurų giminaičiai – paukščiai, galima tvirtinti, kad „Juros periodo parko“ varianto tikimybė nereali, o scenarijaus autoriai padarė klaidą – juk filme dinozauriukai išsirita iš krokodilų kiaušinių.
Tačiau mokslininkai nenuleidžia rankų, teigia dienraštis. Kanados McMastero universiteto biologas Hendrickas Poinaras ketina prikelti mamutą. Apie tokį projektą galvoja ne jis vienas – juk gerai išsilaikiusios šių gyvūnų genetinės medžiagos galima aptikti Sibiro amžinojo įšalo zonoje. Jau pavyko rasti gerai išsilaikiusių mamutų liekanų. „Jei turite mamuto genomą, palyginkite jį su jo artimiausio giminaičio – Azijos dramblio – genais. Po to genas po geno galėsite perdaryti dramblio genetinę medžiagą pagal mamuto pavyzdį“, - teigia mokslininkas.
Tačiau net jei biotechnologijos požiūriu visa tai įmanoma, nereikėtų įgyvendinti visų mokslininkų planų, rašo „Die Welt“. Jei Maxo Plancko universiteto biologijos profesoriui Svante Pääbo pavyks įgyvendinti savo svajonę atkurti neandertaliečio genomą, būtinai iškils klausimas, ar reikia suteikti jam galimybę vėl grįžti į gyvenimą, rašo „Die Welt“.
