Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo vyriausiasis kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius rodo vaisiais apsipylusias erškėtrožes. Nors jau lapkričio pradžia, žiedais džiugina ir lubinai. Tačiau esą labiausiai nustebino netikėtai pražydę svarainiai.
„Kaip matėme, ir svarainis vienas kažkas nutiko ten, susimaišė, su genetika susipyko, pradėjo žydėti, jeigu kitų jau vaisiai sunokę seniausiai, o šitas pražydo dabar per lapkričio pirmas dienas“, – sako kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius.
Yra ir vasarą primenančios saulutės, kurios, nors ir suskleidusios žiedus, tačiau vis dar džiugina botanikos sodo lankytojų akis. Gausiai raudonuoja ir rožės, kurios, jei nepašąla, gali žydėti ir iki sausio.
„Dažniausiai tas vyksta po didelių sausrų, mes matėme, nelijo tai paskui ir forzicijos žydėjo, ir rododendrų nemažai sužydo rudenį, tiesiog gauna maisto medžiagų ir pražysta antrą kartą. Iš tolo atrodo, kad ten lapeliai, bet iš tiesų tie geltoni yra žiedeliai“, – tikina K. Obelevičius.
Žiedais apsikrovę ir Klaipėdos universiteto botanikos sodo augalai. „Dar nesame turėję tokio gausiai žiedais apsipylusio chanomelio. O kiti augalai dar tęsia savo žydėjimą“, – sako botanikos sodo koordinatorė Asta Klimienė.
Dėl šilumos galima pasiskinti vis dar augančių mėtų ar melisų, pasigrožėti didžiąja nasturte. Tačiau botanikos sodo koordinatorė atskleidžia, tai – neįprastas reiškinys.
„Mes jo pernai jau neturėjome, nes jau nebebuvo tokių. Ir daug žiedų. Ir rožių žiedų jau pernai nebuvo šituo laikotarpiu, o šiemet dar turime rožes, tai jos vilioja stirnas“, – kalba A. Klimienė.
O Alytaus gyventoja Kristina miškelyje rado šias jau prasiskleidusias mėlynuojančias žibuokles. Tačiau gamtininkas Salemonas Paltanavičius ragina neskubėti džiaugtis.
„Iš tikro, aišku, gražu, vaizdu galima pasidžiaugti, bet žinokime, kokios skaudžios yra viso to pasekmės, taigi tegul akys džiaugiasi, bet galva turi galvoti, svarstyti ir kiekvienas mes turime svarstyti, ką galime padaryti mes patys“, – sako gamtininkas S. Paltanavičius.
Gamtininkas pasakoja, kad dabar kai kur žydi ir kiti augalai: pavyzdžiui, kaštonai, laukinės našlaitės ar šlamučiai. Vis tik, anot jo, gamtoje nieko nebūna šiaip sau ir dėl globalinio atšilimo jau dabar matome pokyčius.
„Dabar Kuršių Nerijoje per visus šventus, tai lapkričio 1–2 dienomis stebėjau, na, tiesiog, labai gausią paukščių migraciją. Paprastai tokiu metu visi paukščiai būna jau nuskridę ir maža to vakarais gausybė šikšnosparnių skraido“, – tikina S. Paltanavičius.
Be to, klimato pokyčiai kenkia ir patiems augalams. „Šiaip nėra labai geras dalykas augalui, jisai nespėja kai kurios šakelės sumedėt, gali apšalti ir šiaip labai daug išeikvoja maistinių medžiagų ir jėgų tam žydėjimui“, – aiškina K. Obelevičius.
Vis dėlto norint išvysti vis dar nerimstančius augalus, kartais pakanka tiesiog pažvelgti po lapais. „Jeigu bus šilta šitoje vietoje po mėnesio bus jau. – O šilta, tai čia kokia temperatūra? – Panašiai, kaip čia“, – sako S. Paltanavičius.
Vis tik, daugiau žydinčių gėlių greičiausiai nebesulauksime. Orai vės. „Tai jau turėtų užsibaigti tas žydėjimas, tikrai gana intensyvus šaltis pasirodys ir jau tie prasidės žiemos reiškiniai“, – aiškina sinoptikė Alva Nagelytė.
Pirmojo šlapio sniego turėtume sulaukti jau pirmadienį, tada paspaus ir šaltukas – kitą savaitę naktimis termometro stulpelis gali nukristi iki 6 laipsnių šalčio. O dienomis temperatūra gali pakilti vos iki trijų laipsnių.
