Bandymai lieka bandymais. Vykdomi teisingai jie pavojaus nekelia. Visgi, Šiaurės Korėja save laiko izoliuota valstybe, kuriai tarptautiniai susitarimai negalioja. Pasaulis reikalauja, kad Pchenjanas atisakytų balistinių raketų ir branduolinio ginklo programos visiškai, kalbos apie saugius bandymus net nėra. Taigi, Šiaurės Korėja raketas leidžia prieš tai neįspėjusi kaimynių ir nepranešusi, kur jos skris ir kur kris jų nuolaužos. Net nereikia sakyti, kaip tai pavojinga.
Pastarojo bandymo nuolaužos nukrito į Japonijos jūrą. Pietų Korėjos pareigūnai teigia, kad „Hwasong-15“ pakilo aukščiau už Tarptautinę Kosminę Stotį. Taigi, net nereikia sakyti, kad kelyje teoriškai galėjo pasitaikyti lėktuvų, palydovų ir laivų. Keleivinis lėktuvas iš tikrųjų buvo visai netoli ir netgi matę sugrįžtančios raketos nuolaužas.
„Cathay Pacific“ lėktuvas „Airbus A350“ tuo metu skrido į Honkongą. Nors maršrutas nekirto raketos kelio, įgula pastebėjo sugrįžtančią raketą ir apie tai informavo Japonijos skrydžių valdymo centrą. Pavojus lėktuvui iškilęs nebuvo, tačiau pats faktas neramina. Teigiama, kad vienas krovininis lėktuvas buvo dar arčiau „Hwasong-15“ trajektorijos.
Panašus, kad Šiaurės Korėja tikisi, jog tikimybė pataikyti į lėktuvą ar laivą yra labai maža ir taip niekada nenutiks. Visgi, jei tokia nelaimė įvyktų, sunku prognozuoti, koks būtų tarptautinės bendruomenės atsakas. Šiaurės Korėjos grėsmė, apie kurią taip dažnai kalbama, staiga taptų labai reali čia ir dabar. Tikėtina, kad ir nukentėjusi visuomenė pradėtų spausti vyriausybes imtis veiksmų. Šiuo atveju vienintelė išeitis būtų visiškai pašalinti Šiaurės Korėjos galimybes toliau leisti balistines raketas.
Keleivinių lėktuvų skrydžių maršrutai yra viešai prieinami. Reikia manyti, kad Šiaurės Korėja juos patikrina prieš kiekvieną raketos bandymą. Tačiau pakaktų vienos nelaimės, vieno nedidelio neatitikimo ar gamybinio broko, kad situacija regione ir, gali būti, pasaulyje stipriai pasikeistų.
