Valdantieji nėra formaliai pateikę siūlymo G. Landsbergį skirti Europos Komisijos nariu, tačiau būtent užsienio reikalų ministras G. Landsbergis įvardijamas kaip geriausias konservatorių pasirinkimas tuo pat metu svarstant apie plėtros komisaro portfelį. Taip siekiamas portfelis tarsi priderinamas prie konkretaus politiko karjeros planų, bet nėra tariamasi, kuris portfelis būtų labiausiai priimtinas Lietuvai.
Prezidentas G. Nausėda yra sakęs, kad mato geresnių pretendentų už G. Landsbergį ir siūlė svarstyti apie ekonominio profilio portfelius, o koalicijos partneriai Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis piktinosi, jog su jais konservatoriai visiškai nesitaria, nors skyrimui reikės ne tik prezidento sutikimo, bet ir Seimo pritarimo.
A. Kubilius pirmadienį socialiniame tinkle pareiškė vis girdintis, kad prezidentas G. Nausėda gula kryžiumi, jog G. Landsbergis netaptų Europos Komisijos nariu, ir ėmė spėlioti jo motyvus.
„Kokie prezidento motyvai taip elgtis – galime tik spėlioti. Pradžioje atrodė, kad tai tik prezidentiniai „vaikiški kaprizai”, paremti gerai žinomu sovietinėje kultūroje principu „я – начальник, ты – дурак». Galėtum galvoti, kad tai tik asmeninių prezidento nuoskaudų, ambicijų, pavydo išraiška. Ir Gabrielius yra tiesiog visų šių prezidentinių kompleksų auka. Gyvenime būna tokių atvejų. Vakaruose tokios darbinės situacijos turi net savo populiarius terminus: „harassment” (priekabiavimas) ar „bullying” (patyčios). Prezidentas yra aukštai, jis pats yra aukštas ir jam toli matyti, todėl turbūt jam atrodo, kad jis elgiasi pagrįstai. Nors prezidentas, duodamas priesaiką pasižada „būti visiems lygiai teisingas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ aiškino A. Kubilius.
Tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų europarlamentaras iškėlė ir kitą, konspiracinio pavyzdžio versiją: pavyzdžiui, kad kažkas nenori, jog G. Landsbergis taptų Europos Komisijos nariu, o tas kažkas galėtų būti Kinija, Baltarusija ir, aišku, Rusija, bet apie šią plačiau nekalbėta.
„Tenka klausti gilesnius klausimus: tai kodėl Gabrielius netinka būti kandidatu į komisarus? Mano atsakymas yra paprastas: todėl, kad kažkas labai nenori, jog jis taptų komisaru. Ir ne todėl nenori, kad taip nenorėti verstų asmeniniai vaikiški kaprizai, o todėl, kad tokiam nenorui yra žymiai gilesnės ir svarbesnės priežastys. Todėl ir yra verta kelti klausimą: kas bijo komisaro Gabrieliaus? Ir čia verta kalbėti ne tiek apie tai, kas Lietuvoje gali taip smarkiai bijoti komisaro Gabrieliaus. Verta kelti klausimą, kas iš žinomų tarptautinių veikėjų bijo tokios komisaro Gabrieliaus perspektyvos tapti Europos Komisijos nariu. Ir verta kelti klausimą, kaip tokie tarptautiniai veikėjai randa būdų Lietuvoje užkirsti tokiai perspektyvai kelią“, – aiškino konservatorius.
„Žinau bent du tokius tarptautinius veikėjus, kurie nenorėtų matyti Gabrieliaus Europos Komisijos nariu: tai visų pirma Kinija ir antra – tai Baltarusija. Apie Rusiją net nekalbu. Kodėl Kinija? Todėl, kad Kinija tikrai nenorėtų, jog Komisijos nariu taptų Europoje ryškiausias Taivano rėmėjas. Žinant Kinijos perdėtą jautrumą bet kam, kas yra susiję su Taivanu, būtų naivu galvoti, kad jie nesipriešintų tokio lygmens Taivano rėmėjo tapimu Europos Komisijos nariu. Ir būtų naivu galvoti, kad jie neieškotų būdų, kaip dar Lietuvoje tokią juos gąsdinančią „komisaro Gabrieliaus” perspektyvą sustabdyti. Ir dar naiviau būtų galvoti, kad jie Lietuvoje neturi pajėgumų kaip tokias įtakas realizuoti“, – tęsė A. Kubilius.
Kalbėdamas apie Baltarusijos nepasitenkinimą G. Landsbergiu, politikas aiškino, neva tai kyla iš to, jog Lietuvos vyriausybė pirmoji įvedė sankcijas Baltarusijos trąšoms, nors ar to reikia, buvo abejonių Europos Komisijoje ir Europos Vadovų Taryboje. Šiuo atveju kalbama apie 2021 metų pabaigą, kai Rusijos karas Ukrainoje dar nebuvo prasidėjęs, bet Aliaksandro Lukašenkos režimas jau buvo priverstinai nutupdęs į Vilnių skridusį „Ryanair“ orlaivį su jo suimti trokštamais asmenimis.
Tiesa, Lietuvoje tas sankcijų įvedimas buvo labai chaotiškas, vos nežlugo visa Vyriausybė: norėta, jog mūsų šalis taikytų JAV įvestas sankcijas Baltarusijos įmonėms, tačiau po jų įsigaliojimo 2021 metų gruodį trąšos toliau keliavo Lietuvos teritorija, o Vyriausybė vos suvaldė padėtį.
„Lietuva atlaikė. Tačiau baltarusių ir lietuvių oligarchų norai panaikinti tokias sankcijas niekur nedingo. Tai gerai žino ir prezidentas G. Nausėda. Po Seimo rinkimų Lietuvoje į valdžią gali sugrįžti tie, kuriems „baltarusiškos trąšos” yra artimas jų verslui biznis. Tačiau komisaras Gabrielius iš Briuselio galės efektyviai stabdyti tokias lietuviškų ir baltarusiškų oligarchų užmačias. Štai todėl ir Baltarusija turi tiesioginį interesą dar Lietuvoje blokuoti komisaro Gabrieliaus paskyrimą“, – sakė A. Kubilius.
„Ir kaip matome – Gabrieliaus paskyrimas komisaru yra intensyviai blokuojamas. Prezidento rankomis. Ir greičiausiai ne todėl, kad Prezidentas yra tik „vaikiškai kaprizingas”. Kažkas Lietuvoje bijo komisaro Gabrieliaus. Keista ir sunkiai paaiškinama baimė. Aš asmeniškai bijau tik Kinijos ir Baltarusijos slaptų įtakų Lietuvos politiniams procesams, tame tarpe ir sprendimui dėl komisaro kandidatūros“, – reziumavo konservatorius.