Kažkada gatvės maisto kioską puošusios freskos atrodo kaip naujos, tačiau iš tiesų po pelenais Pompėjos mieste slėpėsi daugiau nei 2000 metų. Nepakartojamai išdailintame maisto kioske, lotyniškai vadinamame termopoliu, matyti ir įrengtos specialios talpyklos, kuriose, pasak archeologų, čia dirbęs prekeivis laikė karštą maistą, kurį kartu su vynu ir kitais gėrimais pardavinėjo praeiviams. Verslas jam turėjo sektis puikiai, vieta buvo itin populiari tarp čia gyvenusių Pompėjos gyventojų.
„Tai nepaprastas atradimas. Esame vietoje, kur pradėję kasinėjimus prieš dvejus metus radome pirmą labai gražaus prekystalio pusę. Jis stovėjo priešais vieną gražiausių Pompėjos aikščių“, – sako Pompėjos archeologinio parko direktorius M. Osanna.
Mokslininkai mano, kad kai kurios prekystalį puošiančios freskos, vaizduojančios gaidį ar kelias žemyn galva kabančias antis, rodo ir tai, koks maistas Pompėjos gatvėse buvo siūlomas miesto gyventojams. Užkandžių meniu būta išties plataus, prekystalyje įrengtose specialiose talpyklose mokslininkai aptiko kiaulių, ožkų, žuvų ir net sraigių liekanų. Mokslininkai tikisi juos išanalizavę sužinoti ir daugiau vietinės virtuvės paslapčių.
„Tai nepaprasti įrodymai, pasakojantys apie Pompėjos laikų Viduržemio jūros mitybos įpročius“, – pasakoja M. Osanna.
Užkandinės šeimininko likimas, deja, tragiškas. Manoma, kad būtent jo kaulai aptikti čia pat prie prekystalio. Jis kaip ir maždaug 13 000 Pompėjos gyventojų žuvo palaidoti po netikėtai išsiveržusio Vezuvijaus ugnikalnio pelenais, dulkėmis ir uolienomis.
