Tokia yra kovotojo Igno Baryso kasdienė pasiruošimo „Bushido Hero‘s“ turnyrui rutina. Tačiau paskutinės dienos prieš kovą šįkart kiek kitokios – vaistai, lašelinė ir namų režimas.
„Numojau ranka“
Rugsėjo pabaigoje Kaune vykusiame turnyre I. Barysui neprireikė nė minutės – varžovas Dominicas Dillonas buvo nokautuotas. Tačiau po dar vienos įspūdingos pergalės I. Barysas numojo ranka į medikų siūlymus pailsėti ir pasiryžo ruoštis dar vienam išbandymui: šį šeštadienį ringe jis susikaus su pasaulio pankrationo čempionu Konstantinu Skordouli iš Graikijos.
„Treniruojuosi be poilsio nuo vasaros. Kiekvieną dieną sportavau – ryte ir vakare – organizmas kiek „pasėdo“, - pasakojo I. Barysas. - Toks aš jau žmogus: visada į poilsį numoju ranka. Atrodė, kad man tas poilsis nereikalingas. Dieną pailsiu ir sąžinė pradeda graužti, kad nieko nedarau. Dabar sergu ir jau praleidau dvi treniruotes. Siaubas, man atrodo, kad praradau sportinę formą. Jaučiuosi šiek tiek išsimušęs iš ritmo“.
„Turiu dalyvauti, juk tiek ruošiausi šiai kovai, - patikino I. Barysas. - Tikiuosi iki kovos atgauti visas jėgas. Rytoj jau svėrimai, šeštadienį kova, o aš teturiu apie 40 proc. jėgų. Negerai. Būnu namuose, galvą skauda, „pamušu“ į orą kartais ir atrodo – viskas, jėgų nėra. Tačiau atsigausiu. Privalau. Esu stiprus. Išsikapstysiu. Esu Ignas Barysas“.
25-erių kovotojas nusijuokia: „Reikia, suprasti, kad man jau ne aštuoniolika, kai galėjau nemiegoti tris paras, žaisti su kompiuteriu, o po to dar ir į varžybas nuvaryti“.
„Dabar jau jaučiu – tik nukrypsi nuo režimo, „nuogas“ pralėksi per kiemą, klaidelę padarysi ir sėdėsi namuose su temperatūra, - kalbėjo I. Barysas. – O aš vis dar savo jaunyste gyvenu, elgiuosi kartais kaip penkiolikmetis. Vis nepasimokau“.
„Pralaimėjo – „lavonas“
„Tikiuosi laimėti. Visada norisi laimėti ir išvengti traumų. Juk atidaviau visas savo jėgas pasiruošimui, važinėjau po visą Lietuvą ir kaupiau patirtį, mokiausi. Treneriai jau sudėliojo strategiją, - teigė I. Barysas. – Varžovas iš Graikijos man pasirodė kiek statiškas, mėgsta imtyniauti... Kaltis galima. Pats jo nealizavau, man dabar svarbiausia atgauti jėgas. Eisiu į ringą, kovosiu“.
Paskutines dvi savo kovas laimėjęs labai greitai nokautas I. Barysas teigė nežinantis, ar šįkart pavyks „mušti“ rekordus. „Suprantu, kad dabar visi tikėjosi ir kalbėjo „O, suvarys dabar per dešimt sekundžių“, - nusijuokė Ignas. – O kas bus, jei mūsų kova truks du raundus? Kova bus apylygė? Tai žmonių akyse aš būsiu „lavonas“? Reikia suprasti, kad kiekviena ilga kova – tai patirtis. Ir, galbūt, ilga ir graži kova man dabar būtų tik į naudą“.
Kovotojas teigė neturintis pralaimėjimo baimės. „To aš nebijau, bet nenoriu nuvilti savo fanų. Viena kova truko 20 sekundžių, kita - minutę... O dabar pralaimėjimas? Bijau, kad to nesuprastų žmonės ir paskubėtų mane „nurašyti“. Žinoma, ne visi. Bet būna juk žmonių su nuostata „Pralaimėjo – „lavonas“. Tai nėra baimė. Tiesiog nenoriu to pajausti – pralaimi ir nesi mielas žmonėms“, - atvirai kalbėjo Ignas.
„Mačiau gyvenimo visokio“
Pasak I. Baryso, pralaimėjimas – tai žingsnis arčiau pergalės. „Bet stengsiuosi, kad taip neatsitiktų. Dantimis pulsiu varžovą ir varysiu. Smaugs jis mane? Nepasiduosiu. Sieksiu tik pergalės. O kaip bus? Žino tasai, kuris aukštai“, - sakė kovotojas.
Paklaustas, ką reiškia būti čempionu, jis nesuglumo. „Čempionas? – perklausė Ignas. – Čempionas pirmiausia turi būti žmogumi, turinčiu širdį ir puikiai suprantančiu kitus. Tu, jis, ji ir čempionas – visi yra viename lygyje. Svarbiausia būti paprastu. Treniruotėse mes net nesureikšminame – čempionas prieš tave stovi, ar ne – visi lygūs. Visi yra draugai, tarsi broliai, šeimos nariai. Paprastas, teisingas žmogus – tai yra čempionas. Nereikia į dangų kelti dviejų pirštų, riesti nosies ir klijuoti sau žvaigždės etiketės. Tačiau išlikti paprastu nėra lengvas darbas. Ne visi susitvarko...“
I. Barysas prisiminė save: „Man buvo aštuoniolika metų, sugebėjau pasikelti, man atrodė, kad esu pasaulio bamba, šaukiau visiems, kad esu geriausias. Tačiau labai greitai buvau nuleistas – atėjo ir per 40 sekundžių užsmaugė (2010 metais Ignas per 39 sekundes pralaimėjo Nicolasui Joannesui, - aut. past.). Apsiraminau iškart. Teko nuleidus galvą išeiti. Ne visi nusileidžia, ne visi tęsia savo karjerą po tokių nuleidimų. Aš sugebėjau atsitiesti. Mano gyvenimas trumpas, tačiau gyvenime išbandymų netrūko. Mačiau gyvenimo visokio“.
„Juk svarsčiau ir apie karjeros pabaigą, juk išgyvenau depresiją. Tačiau išsikapsčiau iš to visiškai vienas. Žinau, kaip sunku kartais gali būti. Dabar galiu drąsiai dalintis savo gausia patirtimi dalintis su savo auklėtiniais... Todėl jie ir turi gerą trenerį“, - šypsojosi I. Barysas.
