.jpg)
„Mirtis visiškai netikėta“, – tv3.lt kalbėjo V. Degutienė.
Netikėtai sukniubo Birštono sanatorijoje
V. Degutienė sako, kad jos tėvui prieš mėnesį buvo atlikta stuburo išvaržos operacija ir jis išvyko į Birštoną reabilitacijai.
„Jam buvo stuburo išvarža, sėkmingai buvo atlikta operacija. Jis buvo dabar Birštone reabilitacijoje, viską praėjo ir rytoj turėjo jau grįžti namo.
Rytoj jį jau turėjome parsivežti namo iš sanatorijos“, – sako V. Degutienė.
Pranešė, kad mirė sustojus širdžiai
Moteris teigė, kad tėvas visuomet buvo sportiškas, todėl visus labai nustebino netikėta mirtis.
„Tikriausiai jam įvyko infarktas ar koks trombas – jis nukrito ir sukniubo.
Jis visuomet buvo labai pozityvus ir sportiškas, tik turėjo bėdų su nugara ir prieš mėnesį buvo išoperuotas. Santariškių daktarai tikrai stebuklą padarė, nes ten buvo sudėtingas atvejis.
Jis kėlė valtį ir sodyboje malkas nešiojo ir gavo išvaržą. Tuomet jį skubiai operavo, operacija pavyko, bet dabar taip viskas atsitiko – mums labai visiems netikėta“ , – V. Degutienė.
„Mūsų širdys verkia iš sielvarto praradus tave, mylimas Tėveli, broli, seneli, dėde. Tu išėjai, bet mūsų mintyse ir širdyse gyvensi amžinai. Ilsėkis ramybėje.
Profesorius mirė netikėtai, sustojus širdžiai. Iki pat paskutinių dienų jis buvo aktyvus – dirbo, dėstė universitete“, – rašoma šeimos pranešime.
Užuojautą išreiškė prezidentas ir kolegos
Užuojautą išreiškė prezidentas Gitanas Nausėda ir chirurgo kolegos.
„Lietuva neteko ne tik profesionalaus mediko, bet ir kilnaus bei savo pašaukimui atsidavusio žmogaus. Profesorių Kęstutį Vitkų prisiminsiu kaip žmogų, kuris Sausio 13-osios naktį gelbėjo sužeistųjų prie Televizijos bokšto gyvybes, kaip žmogų, kuris buvo prisirišęs prie gimtinės ir ją be galo mylėjo. Linkiu stiprybės velionio artimiesiems ir kolegoms“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.
„Buvai kolega ir šefu, juo ir liksi. Ilsėkis ramybėje“, – „Facebook“ žinia pasidalijo jo kolega, plastikos chirurgas Renaldas Vaičiūnas.
Prof. Kęstutis Vitkus buvo vienas garsiausių šalies mikrochirurgų, o per savo karjera atliko tūkstančius operacijų. Jis laikomas plastinės chirurgijos pradininku Lietuvoje.
Prof. K Vitkus gimė 1952 m. Skuode. Jo tėvas taip pat buvo garsus gydytojas, mikrochirurgas Mečislovas Vitkus. 1976 m. K. Vitkus baigė medicinos studijas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, o profesoriaus laipsnį įgijo 1990 metais.
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose prof. K. Vitkus dirbo nuo 1982 m., o 2013-2019 m. buvo šių klinikų Plastinės rekonstrukcinės chirurgijos centro vadovas. 1988-1989 m. profesorius dirbo sporto medicinos gydytoju Portlande, „Trail Balizers“ komandoje, 1992-1993 periodu – JAV Pietų Ilijonaus universiteto Springfildo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje.
2004 metais prof. K. Vitkus įkūrė pirmąją Lietuvoje plastinės chirurgijos kliniką „VitkusClinic“, kurioje iki šių dienų dirbo chirurgu, konsultavo, atliko operacijas.
Per savo gydytojo ir dėstytojo karjerą prof. K Vitkus stažavosi Maskvos ir Sankt Peterburgo klinikose, tobulinosi Prancūzijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Italijoje, JAV, Vokietijoje, Rusijoje, Čekijoje, Suomijoje. Profesorius nuo 1985 m. iki pat šių dienų dirbo Vilniaus universitete: dėstė studentams, vedė gydytojų tobulinimo kursus. Jis taip pat yra dėstęs Čikagos, Majamio, Portlando, Sietlo ir San Francisko klinikose.
Prof. K. Vitkus, buvo Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos įkūrėjas ir narys bei pirmasis jos prezidentas, Tarptautinės chirurgijos draugijos narys, „World Society of Reconstructive Microsurgery“ narys, Lietuvos plaštakos chirurgijos ir reabilitacijos draugijos „Manus Lituanica“, „International College of Surgeons“ narys, Lietuvos MA žurnalų „Acta Medica Lituanica“, „Lietuvos chirurgija“ ir „Medicina“ redakcinės kolegijos narys, Lietuvos Respublikos mokslų akademijos narys ekspertas.
Už savo aktyvią profesinę veiklą prof. K. Vitkus yra pelnęs daugybę apdovanojimų: Nacionalinę premiją už Rekonstrukcinės ir plastinės tarnybos sukūrimą, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žvaigždę, Lietuvos biatlono federacijos medalį „Už nuopelnus Lietuvos biatlonui“, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės sporto garbės kryžių „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, Vilniaus miesto savivaldybės I laipsnio apdovanojimą „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.
