Šalims visame pasaulyje mėginant desperatiškai spręsti žmonių, bėgančių nuo globalinių krizių, problemą, amerikiečių brolių scenaristų ir režisierių Joelio ir Ethano Coeno vadovaujama vertinimo komisija prestižinį prizą nusprendė skirti žymiam prancūzų režisieriui, pristačiusiam vieną iš 19-os konkursinės programos filmų.
„Gauti prizą iš brolių Coenų yra kažkas visiškai išskirtinio, – per baigiamąją ceremoniją rūmuose „Palais des Festivals“ sakė J.Audiard'as, laikydamas apdovanojimą. – Esu labai sujaudintas.“
„Galvoju apie savo tėvą“, – pridūrė režisierius, kuris anksčiau yra laimėjęs du ne tokius svarbius Kanų apdovanojimus.
Juostoje „Dypanas“, rašytojas ir buvęs karys vaikas Antonythasanas Jesuthasanas vaidina buvusį tamilų tigrų kovotoją, kuris pabėgo išį Šri Lankos, kad išvengtų brutalaus pilietinio karo.
Jis ir du jam svetimi žmonės – moteris ir devynmetė mergaitė – apsimeta šeima, kad patektų į Prancūziją su suklastotais pasais.
Apsistoję viename Paryžiaus priemiesčių jie pamažu ima jaustis tikra šeima, o Dypanas savo patirtį kovos laukuose panaudoja tam, kad apsigintų nuo narkotikų prekeivių gaujų.
Antonythasanas pats kovojo tamilų tigrų gretose nuo 16 metų, kol galiausiai 1993 metais su padirbtu pasu pateko į Prancūziją ir gavo čia prieglobstį.
J.Audiard'as, kuris su savo aktoriais kalbėjo per vertėją, žurnalistams festivalio metu prasitarė, kad tik pradėjęs rašyti filmo scenarijų, ėmė aiškiai įsivaizduoti, kur žemėlapyje esanti Šri Lanka.
Savo juostoje, iš dalies įkvėptoje 18 amžiaus filosofo Montesquieu veikalo „Persų laiškai“, jis siekęs „pažvelgti į meilės istoriją kitu požiūriu“ ir pateikti savo šalies portretą žmonių, kurie į ją žiūri kaip pašaliečiai, akimis.
Kanų festivalio „Didįjį prizą“ namo išsiveš pradedantis vengrų režisierius Laszlas Nemesas už Holokausto siaubą vaizduojančią dramą „Saulo sūnus“ (Saul fia).
„Saulo sūnaus“ siužeto centre atsidūrė Aušvico mirties stovyklos zonderkomandos (žydų kalinių brigados, šalinusios dujų kamerose nužudytų žmonių palaikus ir deginusios juos krematoriumuose) vienas iš narių. Tie kaliniai būdavo geriau maitinami ir laikomi geresnėmis sąlygomis negu kiti, bet po kelių mėnesį neišvengiamai būdavo nužudomi, kad neišduotų savo žinomų šiurpių paslapčių.
„Šiam žemynui vis dar neduoda ramybės ši tema“, – sakė 38 metų L.Nemesas.
Žiuri prizą laimėjo graikų režisieriaus Jorgo Lantimo siurealistinė komedija apie šiuolaikinę meilę „Omaras“ (The Lobster). Šioje ekscentriškoje distopijoje Colinas Farrellas (Kolinas Farelas) ir Rachel Weisz vaidina viešbučio svečius, kurie turi per 45 dienas susirasti mylimąjį arba pavirsti gyvūnais.
Taivano kūrėjas Hou Hsiao-Hsienas buvo apdovanotas geriausio režisieriaus prizu už prašmatniai nufilmuotą kovos menų dramą „Žudikė“ (Nie yinniang).
68 metų režisieriaus, kuris yra vienas žinomiausių Taivano naujosios bangos kūrėjų, filme Azijos megažvaigždė Shu Qi suvaidino 10 amžiaus Kinijos žudikę, kuri gauna įsakymą nužudyti savo mylimąjį.
Devynių narių komisija geriausios aktorės apdovanojimą skyrė ne favorite laikytai Cate Blanchett, bet padalijo dviem aktorėms – Holivudo žvaigždei Rooney Marai ir prancūzei Emmanuelle Bercot.
R.Mara laurus pelnė už vaidmenį šeštajame dešimtmetyje besirutuliojančioje istorijoje apie lesbiečių meilę „Kerol“ (Carol), kurioje ji vaidina su C.Blanchett, kuriančia jos vyresnės mylimosios personažą, o E.Bercot buvo apdovanota už vaidmenį juostoje „Mano karalius“ (Mon roi), kuriame pasakojama apie moterį, prisimenančią destruktyvius santykius su apgaudinėjančiu, bet žavingu širdies draugu, vaidinamu Vincent'o Cassellio.
„Esu sujaudinta, kad galiu tuo (prizu) pasidalyti su kita aktore, nes vienai man būtų per sunku jį panešti“, – sakė E.Bercot, kuri atidarė 12 dienų trukusį festivalį su savo režisuota socialine drama „Aukštai iškelta galva“ (La Tete haute).
R.Maros apdovanojimą paėmė „Kerol“ režisierius Toddas Haynesas, kuris pasakė: „Esu labai sėkmingas režisierius ... nes man teko dirbti su tokio lygio aktorėmis kaip Cate Blanchett ir Rooney Mara.“
To laikmečio prabangų gyvenimą atspindinčiame filme, sukurtame pagal 1952 metų Patricios Highsmith romaną „Druskos kaina“ (The Price of Salt), vaizduojama, kaip pagrindinė veikėja Kerol skiriasi su savo vyru verslininku, kuris pagrasino atimti iš jos dukros globos teises dėl „moralinių priežasčių“.
Prizas už geriausio vyro vaidmenį atiteko prancūzų charakterinių vaidmenų kūrėjui Vincent'ui Lindonui už bedarbio, siekiančio išlaikyti orumą, vaidmenį prancūzų kūrėjo Stephane'o Brize dramoje apie nedarbą „Žmogaus matas“ (La Loi du marche).
„Tai pirmas kartas per gyvenimą, kai laimiu prizą, – sakė V.Lindonas. – Skiriu jį visiems tiems žmonėms, kurism nebuvo lemta pasiekti to, ko jie nusipelno ir kurie yra kiek apleisti piliečiai.“
Geriausio scenarijaus apdovanojimą laimėjo Meksikos režisieriaus Michelio Franco juosta „Chronic“, kurioje britų aktorius Timas Rothas atlieka slaugo, besirūpinančio merdinčiais pacientas, vaidmenį.
Praėjusiais metais Kanų pagrindinis prizas atiteko Turkijos režisieriui Nuri Bilge Ceylanas už dramą „Žiemos miegas“ (Kış Uykusu).
