Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėjos Ginretos Megelinskienės pastebėjimu, pirmiausia čia reikėtų kalbėti apie gyvūnų platinamas ligas.
„Viena iš dažnesnių tokių ligų, kuria leidžiant laiką ant nešvaraus smėlio ir kyla didžiausia rizika užsikrėsti – toksokarozė. Svarbu tai, kad ją su išmatomis gali platinti ne tik naminiai, bet ir valkataujantys gyvūnai“, – sakė specialistė.
Toksokarozė – tai parazitinė liga, kurią sukelia smėlyje puikiai išsilaikančios tam tikros rūšies kirmėlių lervos. Tai itin nemaloni, ilgą laiką galinti varginti liga, galinti pasireikšti įvairiais klinikiniais simptomais.
Lervos ilgai išlieka gyvybingos
„Kas yra labai pavojinga, toksokarų lervos migruoja po visą organizmą. Ir taip gali sukelti grėsmę žmogaus sveikatai, nes gali pažeisti vidaus organus. Dažniausiai migruodama lerva atsiduria plaučiuose, gali būti audiniuose tarp bronchų arba po oda. Negana to, šios lervos gali išlikti gyvybingos keletą metų“, – pabrėžė G. Megelinskienė.
Ji priminė, kad šią ligą pirmiausia galėtų išduoti į plaučių uždegimą panašūs požymiai – kosulys, dusulys, skausmas krūtinėje, kvėpavimo ūžesiai.
„Priklausomai nuo toksokarų lervų lokalizacijos, gali sutrikti ir regėjimas, pakenkta nervų sistema“, – pridūrė NVSC specialistė.
Komentuota bendrą situaciją dėl sergamumo toksokaroze, epidemiologė pastebėjo, kad kyginant tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, ligos atvejų pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo ir buvo užregistruoti 8 atvejai.
ULAC gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad bendrai vertinant per 10 metų toksokarozės atvejų mažėja.
Jos teigimu, tam greičiausiai įtakos turi, kad žmonės tampa sąmoningesni, surenka augintinių išmatas, juos gydo nuo kirmėlių, geriau tvarkomos smėlių dėžės.
Platina ir laukiniai gyvūnai
Tačiau G. Megelinskienė atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, kitos parazitinės ligos – askaridozės atvejų skaičius kaip tik yra išaugęs.
Specialistės priminė, kad askaridozės infekcijos šaltinis yra žmogus, su jo išmatomis patenka kiaušinėliai į dirvožemį.
A. Bartulienės teigimu, paskutiniais metais sergamumas askaridoze išlieka panašiame lygyje – per metus panašiai fiksuojama apie 200 atvejų.
„Šia liga žmogus užsikrečia, kai kirmėlių kiaušinėliai patenka per burną į virškinimo traktą. Dažniausiai svarbu tai, kad galima užsikrėsti nuo žemėtų, nešvarių rankų, valgant neplautus vaisius ir daržoves“, – sakė G. Megelinskienė.
Dar viena tarp Lietuvoje labiausiai paplitusių kirmėlių, kurios plinta per užterštą dirvožemį – echinokokozė.
„Tai – dar viena kirmėlinė liga, kurios atvejų daugėja. Nors šiemet jų greičiausiai dėl pandemijos ir dėl to, kad žmonės nesikreipė pagalbos, ir nustatoma mažiau.
Jai būdinga tai, kad yra daug ja užsikrėtusių laukinių gyvūnų, ypač rudosios lapės, ir tai sukontroliuoti yra labai sudėtinga. Todėl rekomenduotina kruopščiai ir iš miško parsineštas gėrybes“, – sakė ULAC specialistė A. Bartulienė.
Ji pridūrė, kad visų šių parazitinių ligų sukėlėjų lietus gali nuplauti ir į vandens telkinius, kur jos, nors ir „praskiedžiamos“, irgi išlieka gyvybingos.
Didžiausi rizikos grupė – vaikai
G. Megelinskienė atkreipė dėmesį, kad minėtaisiais parazitais galima užsikrėsti ir žaidžiant kiemuose, smėlio dėžėse, tad neatsitiktinai viena didžiausių rizikos grupių „pasigauti“ šias ligas yra vaikai.
„Jie dažnai nešvarias rankas gali kišti į burną ir tokiu būdu pernešami užkrečiamųjų ligų sukėlėjai. Todėl labai svarbi yra rankų higiena, nevalgyti neplautų vaisių, daržovių, uogų, nevalgyti ant žemės nukritusio maisto.
Taip pat reikia reguliariai gydyti šunis ir kates nuo kirmėlių, mesti jų išmatas į specializuotą konteinerį. Labai svarbi nuolatinė ne tik smėlio dėžių priežiūra, yra ir reikalavimai paplūdimių smėlio kokybei“, – sakė G. Megelinskienė.
ULAC specialistė taip pat pridūrė, kad parazitų kiaušinėliai labai maži ir gali pakilti su dulkėmis, tad maistą dėl šios priežasties geriau laikyti uždaruose indeliuose.
„Taip pat iškylaujant labai svarbu turėti su savimi vandens, kad būtų galima nusiplauti rankas, nusiplauti vaisiams ar uogoms“, sakė – A. Bartulienė.
Parsiveža ir žarnyno infekciją
Smėlyje galima aptikti ir tam tikrų žarnyno ligas, pavyzdžiui, rotavirusinę infekciją, sukeliančių virusų.
„Jie gali plisti per aplinką ir čia vėlgi labai svarbus veiksnys rankų higienos rekomendacijų laikymasis. Vėlgi jei yra nešvarios rankos įkišamos į burną, labai dažnai nora, rota virusinėmis infekcijomis serga vaikai“, – pasakojo NVSC specialistė.
Ji kartu pridūrė besitikinti, kad po koronaviruso pandemijos, kai plauti ir dezinfekuoti rankas ne vienam tapo daug dažnesniu įpročiu, bus registruojama daug mažiau per aplinką plintančių žarnyno infekcijų.
Paplūdimyje „gyvenantis“ grybelis
Dar viena „dovanėlė“, kurią galima „pasigauti“ poilsiaujant paplūdimyje – vadinamasis pliažinis grybelis.
„Vadinamasis pliažinis grybelis pažeidžia paviršinį odos sluoksnį – dėl to atsiranda apvalios, 10 centų monetos arba lašo dydžio baltos arba rusvos dėmelės. Paprastai išberia krūtinę, kaklą, liemenį, pažastų sritį. Žmonės neretai mano, kad jiems lupasi nuo saulės oda. Jei prieš tai žmogaus oda buvo ruda, šios baltos dėmelės itin sudarko estetinį jos vaizdą“, – aiškino G. Megelinskienė.
Ji pabrėžė, kad didžiausia rizika užsikrėsti šiuo grybeliu antsvorį turintiems žmonėms, daug prakaituojantiems, taip pat turintiems nusilpusį imunitetą, sergantiems lėtinėmis ligomis. Svarbi šios ligos profilaktikos priemonė – elementari higiena, t. y. dažnas prausimasis.
Portalas tv3.lt primena rašęs apie tai, kad ne mažiau pavojinga įvairių infekcijų „pasigauti“ maudantis nešvariuose vandenyse.
