Pasak pašnekovės, dabar moters gyvenimas apsivertė aukštyn kojom.
Visai neseniai ėmėtės naujos veiklos ir tapote plaukų stiliste. Nuo ko viskas prasidėjo?
Buvo karantinas ir to pasekoje netekau darbo. Ne paslaptis, jog turėjau ir daugiau veiklų, kurios buvo susiejusios su darbu internete, socialinėse medijose. Taip pat, rašiau ir vienam naujienų portalui straipsnius LGBTQ+ temomis bei apie savo asmeninę kelionę savęs link, t.y. transiciją iš vyro į moterį.
Tačiau visada jaučiau, kad noriu grįžti į žmones ir būti šalia jų. Dirbdama iš namų jaučiausi vieniša. O mane grožio industrija traukė nuo jaunų dienų. Dar mokyklos metais buvau pradėjusi dirbti su makiažu, o po keleto metų jau turėjau pripažinimą ir dirbau su žinomomis kosmetikos kompanijomis.
Į makiažo industriją sugrįžti gyvenant Londone nenorėjau, mat čia vizažistų gyvenimas kiek kitoks. Aš norėjau rinktis tokį karjeros kelią, kuriuo žengdama galėčiau kontroliuoti savo laiką, o ne mano klientai reguliuotų jį. Taip pat, jau kurį laiką buvau svarsčiusi apie kirpėjos amatą. Mano šeimos nariai taip pat tikino, kad man toks darbas labai tiktų.
Todėl vieną rudens dieną susisiekiau su didžiausia kirpėjų akademija Londone ir išsiunčiau paraišką joje mokytis. Nuo gruodžio mėnesio pradėjau lankyti įtemptus kirpėjų kombinuotus level 2 ir 3 kursus ir pati nesitikėjau, kad juose taip atrasiu save!
Kol kas esu be galo laiminga ir jaučiuosi it iš naujo atradusi save. Jau nuo pavasario, išsiuntinėjau savo gyvenimo aprašymo laiškus įvairiems salonams Londone, ieškodama vietos, kur galėčiau atlikti praktiką ir įgauti daugiau žinių. Vos po kelių dienų su manimi susisiekė vienas iš geriausių ir prabangiausių, luxury klasės plaukų salonas - Josh Wood Colour dirbtuvės.
Dabar dirbu būtent ten, užimu kūrybinės asistentės pareigas ir asistuoju geriausius Didžiosios Britanijos plaukų koloristus ir stilistus, besirūpindama žinomais šalies veidais, futbolininkais, modeliais, aktoriais ir socialinės medijos influenceriais bei jų plaukų kokybe.
Kiek laiko trunka išmokti tam tikras plaukų stilistės subtilybes?
Šioje srityje tobulėjimui ribų nėra ir mokytis galima visą gyvenimą. Esu tik pažinties su šia sfera pradžioje, nes metai darbo čia dar nieko nereiškia. Produktų plaukams technologijos nenustoja tobulėti ir keistis, kaip ir dažymų bei kirpimų technikos, tad labai svarbu niekada nenustoti mokytis, domėtis, bandyti, neužsisėdint vienoje vietoje. Priešingai nei Lietuvoje, čia kirpėja mokymus baigusi iš karto nebūsi.
Tu privalai būti asistente, jog pažintum industrijos veidą bei įgautum praktikos, taptum profesionalia, kiekvieną dieną kažką naujo išmoktum. Kitaip bei vienas geras salonas tavimi nesusidomės. Taip pat, garsiuose salonuose čia nėra tiesiog kirpėjų. Yra koloristai, kurie rūpinasi tavo plaukų spalva, stilistai, kurie rūpinasi tavo plaukų stiliumi didelė grupė užkuliusiuose, besirūpinanti, kad klientas išeitų patenkintas.
Čia stilistai labai retai kada kerpa vyrus, nes vyrai dažniausiai lankosi pas barberius.
Kalbant apie šią profesiją, galbūt galėtumėte papasakoti, su kokiais iššūkiais susiduriate darbe?
Kiekvieną dieną salone, kuriame dirbu, visų pirma turiu būti nepriekaištinga asistente savo koloristams. Turiu žinoti jų klientų vardus ir laikus, kada jie turi ateiti ir išeiti. Turiu juos pasitikti ir išlydėti.
Pagaminti jiems kavos arba kavos, plauti jų plaukus bei juos tonuoti tonuojančiais dažais, atlikti galvos masažą ir suformuoti plaukus džiovinant.
Turiu maišyti dažus, kurių yra prašoma ir rūpintis, kad mano asistuojamiems koloristams niekuomet nieko netrūktų, nes šie kartais vienu metu turi po tris klientus, tai reiškia, kad šeši klientai tuo metu turi būti prižiūrėti ir patenkinti, jaustis gavę aukščiausios kokybės paslaugas, nes kainos tokiame salone tikrai nėra mažos, kartais siekiančios tūkstančius.
Mano telefone 12 valandų per dieną yra įjungta laikmatis, nes darbas privalo būti taktiškas. Stengiuosi būti geriausia asistente; tokios, kokios norėčiau pati, dirbanti savo salone.
Kokie būna dažniausia klienčių norai? Ar visi jų įnoriai yra įgyvendinami?
Vietoje, kurioje dirbu aš ir kurioje lankosi daugybė aukštas pareigas užimančių ir pasiturinčių moterų, dominuoja natūralumas. Dauguma dažymų siekiama paslėpti žilus plaukus bet palaikant natūralią plaukų spalvą arba juos šviesinant šiltesniais atspalviais, kurie atrodytų natūraliau ir ne pigiai. Todėl dažnai vienai klientei yra maišomos kelios spalvos, o tonuojant šviesintus plaukus, net ir keturios skirtingos spalvos. Siekiant išgauti tą unikalią spalvą, kurios negausi jokiame kitame salone.
Kokios vyrauja mados tendencijos, kuomet kalbame apie plaukus?
Šiais metais ypač į madą grįžo ilgi, veidą rėminantys kirpčiukai (curtain bangs), taip pat - pastelinių spalvų laikini plaukų dažai. Blondinės - šių metų top’as; sutinku labai daug brunečių, ateinančių bent minimaliai pasišviesinti plaukus, pasitelkiant balayage technika. Tačiau kalbant apie plaukus svarbu suprasti, kad tai nėra rūbai ir kad čia nėra greitos mados, svarbiausia ir visada stilingiausia išlieka savitumas. Natūralumą mėgstančiai merginai ryškiai geltonai plaukų nenudažysi.
Jums naujoje veikloje puikiai sekasi, tačiau ar nežadate grįžti į Lietuvą?
Be galo ilgiuosi Lietuvos, įvairių vietų, kuriose lankydavausi paauglystėje ir vaikystėje. Pasiilgau savo senelių ir draugų, kuriuos labai norėčiau aplankyti. Pasiilgau Kybartų ir apylinkių aplink juos, nes iš ten esu kilusi, tačiau galimybę keliauti atėmė pandemija ir taip pat užimtumas, nes negaliu sumeluoti - praėję metai buvo tikrai labai įtempti dėl darbo ir akademijos, tad tenka pasidžiaugti, kad galėjau pasimėgauti bent trumpomis atostogomis Brightone ir ten atšvęsti pirmąjį akademijos pusmečio sėkmingą užbaigimą.Kol kas planų grįžti į Lietuvą nėra, nors kas gali žinoti - jei karantinų suvaržymai sušvelnės ir neliks privertinės izoliacijos, gal ir teks sugrįžti, nes to labai norėčiau.
Tęsiant kalbą apie Jus, pastebėjau, jog soc. erdvėje nebesimato Jūsų sužadėtinio. Kodėl nebeviešinate nuotraukų drauge?
Apie asmeninius santykius socialinėse medijose nustojau dalintis, nes supratau, kad kažkiek vis dėlto norisi pasilikti ir sau. Ne dėl kažkokių skyrybų ar kad sutikau kažką naujo. Tiesiog buvo laikotarpis kada jaučiausi tuščia, viską atiduodanti kitiems ir nieko nepasilikdama sau. Tad savo meilę arba laisvę kol kas noriu džiaugtis ir mėgautis tyliai.
