Pranešime apie netektį taip pat buvo minima, kada visi, pažinojusieji A. Papievenę, galės atsisveikinti su velione.
Gerbiama kraštietė
Skaudžia žinia apie netektį savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Šakių rajono savivaldybė. Jos darbuotojai prisiminė kolegę ir jos gyvenimo kelią, taip pat pateikdami informaciją, kada bus galima atsisveikinti su moterimi.
„IN MEMORIAM AURELIJAI PAPIEVIENEI
1955-08-20– 2024-08-14
Mirtis nėra nebūtis. Aš tik perėjau į kitą pusę: lyg būčiau pasislėpusi gretimame kambaryje. Aš esu ta pati aš, ir jūs esat tie patys. Kas buvome vieni kitiems anksčiau, tas esame ir dabar. Melskitės, šypsokitės ir galvokite apie mane! Tarkite mano vardą be jokio šešėlio ar liūdesio ženklo. Mūsų gyvenimas išsaugo savo prasmę, kurią visada turėjo: jis tas pats ir toliau tęsiasi nenutrūkstamai. Būkit tikri, viskas gerai. Vėl atrasit mano širdį, atrasit apvalytą švelnumą. Nusišluostykit ašaras ir neverkit, jei mane mylit. Jūsų šypsenos yra mano ramybė.
Šv. Augustinas
Rugpjūčio 14 dieną Amžinybė Anapilin išsivedė daugeliui pažįstamą mielą, gerą, švelnų žmogų, kultūros šviesulį – Aureliją Papievienę. Išsivedė tokiu gražiu metų laiku, ryškiai šviečiant rugpjūčio žvaigždėm, kvepiant žolynams.
Aurelija Papievienė buvo tikra Zanavykijos lygumų dukra. Čia gimusi, čia augusi, čia visąlaik dirbanti, tik trumpam stabtelėjusi Šilutėje. Aurelija gimė Bartkų kaime, Lukšių seniūnijoje. Baigė Lukšių Vinco Grybo vidurinę mokyklą, VU Gamtos fakultete įgijo geografijos dėstytojos specialybę. Kurį laiką dirbo pedagoginį darbą Šilutėje ir Šakiuose, trumpai pamėgino bankininkės duonos – buvo Akcinio inovacinio banko valdytoja.
Nuo 1997 metų Aurelija dirbo Šakių rajono savivaldybės administracijos tuometiniame Kultūros ir turizmo skyriuje, visada buvo kartu su kultūra ir jos žmonėmis, su visišku atsidavimu savo veiklai įėjo į kultūros žmonių, darbuotojų gyvenimus ir tapo savastimi. Ne vien iš pareigos...Tai tas retas atvejis, kai sutampa darbinė veikla ir asmeninis gyvenimas. Žinoma, tas turi savo kainą.
Išėjo mūsų Aurelija... Turbūt niekam nekyla abejonių dėl žodžio „mūsų". Sunku išvardinti visus Aurelijos darbus, iniciatyvas, į kuriuos pasinerdavo visa savo siela, su didele aistra, užsidegimu, iki galo... Vadovavo gana nelengviems investiciniams projektams, kūrė ir vykdė etninės kultūros puoselėjimo ir palaikymo projektus, ypač mylėjo tarptautinį dailininkų plenerą „Kalbanti žemė" – jis prasidėjo 1998 metais, ir kas dveji metai Aurelija rengė šį profesionalių dailininkų plenerą, kuris tapo tarptautiniu projektu. Sunku net suskaičiuoti, kiek šio plenero parodų per visą laikotarpį apkeliavo mūsų rajono, Lietuvos galerijas, pabuvojo svetur...
Aurelija save išbandė ir leidybinėje veikloje. Ji sudarė ir išleido išliekamąją vertę turinčius leidinius: „Esam zanavykai“, „Istoriniu ir meniniu žvilgsniu į šiaurės Sūduvos piliakalnius“, „Istorinė zanavykų virtuvė“ ir kt.
Kiekvienas pažinojęs Aureliją, dėkoja likimui už dovaną drauge dirbti, bendrauti, dalyvauti pleneruose, parodose, kelionėse, kurias Aurelija be galo mėgo. Turėdama šiek tiek daugiau laiko, ji pasinėrė dar į vieną mylimą sritį – gėlininkystę, mielai pasidalindavo retesnių augalų daigeliais, gėlėmis. O su kokia meile ir švelnumu ji kalbėdavo apie anūkėlius... Pilnas šviesos Jos takas liks tarp mūsų.
Nuoširdi užuojauta Aurelijos artimiesiems.
Rajono kultūros bendruomenė
Atsisveikinimas su velione vyks Šakių laidojimo namuose (L. Giros g. 26, Šakiai) šį sekmadienį, rugpjūčio 18 d. nuo 16 val.
Iš laidojimo namų į Lukšių kapines velionė bus išlydėta rugpjūčio 19 d., pirmadienį, 13 val.
Šv. Mišios už velionę bus aukojamos rugpjūčio 19 d. 14 val. Lukšių šv. Juozapo bažnyčioje“, – įrašu pranešė jie.
