Kartais manoma, kad paimtos būsto paskolos grąžinti nereikėtų dėl force majeure – nenugalimos jėgos.
Tačiau tai – ne visai tiesa. Šalies bankų atstovai tikina, kad netekus namų galėtų būti taikomos tam tikros lengvatos, bet paskolą už nekilnojamąjį turtą (NT) vis tiek tektų grąžinti. Nebent valstybės lygmeniu būtų nuspręsta kitaip.
Vienas asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ teiravosi, kas nutiktų su būsto paskola, jei Lietuvą užpultų kita valstybė ir namas ar butas būtų sunaikinamas.
Vieni aiškino, kad karo metu joks draudimas žalos nekompensuotų, o paskolą tektų mokėti toliau.
Kiti paminėjo force majeure, kurį paskelbus paskola būtų nebe gyventojo, o valstybės įsipareigojimas.
Buvo ir tokių, kurie aiškino, kad nustojus mokėti paskolą bankas pasiima NT. Taigi tą patį būtų galima padaryti ir karo atveju – nustoti mokėti paskolą ir bankas pasiimtų tai, kas liko iš namo.
Įmokos ar sankcijos būtų sustabdytos tik laikinai
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) komunikacijos vadovė Aistė Veberaitė neslėpė, kad karo atveju tiek kredito įstaigos, tiek ir kitos bendrovės pirmiausiai vadovautųsi mūsų šalyje galiojančiais teisės aktais ir sudarytų sutarčių sąlygomis:
„Šiuo metu teisės aktai nenumato galimybės ginkluoto konflikto ar karo atveju suteikti lengvatų paskolų turėtojams.“
Banko „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje Edvardas Arnatkevičius aiškina, kad karo atveju pareiga mokėti paskolos įmokas neišnyksta ir nėra atidedama, nepriklausomai nuo to, ar turtas yra sunaikintas, kadangi turtas šiuo atveju atlieka užstato funkciją.
Jis nurodė, kad karas galėtų būti priskiriamas nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms, jei būtų įrodoma, kad dėl jo objektyviai negalima įvykdyti paskolos sutarties.
Vis tik pašnekovas pažymėjo, kad nenugalimos jėgos atveju teisės aktai numato paskolos gavėjo atleidimą tik nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą.
Taigi pasiskolinęs žmogus force majeure laikotarpiu būtų atleistas nuo tik sankcijų: nuostolių, baudų ir kt. Tačiau nebūtų atleistas nuo prievolės mokėti palūkanas.
Pasak „Luminor“ banko privačių klientų kredito produktų skyriaus vadovės Alinos Navickės, jei nenugalimos jėgos aplinkybės yra objektyviai nustatytos, apie jas pranešama bankui ir prireikus jos yra įrodomos, gyventojai gali būti atleisti nuo atsakomybės už konkrečių įsipareigojimų, pavyzdžiui, būsto paskolos įmokų, nevykdymą šių aplinkybių laikotarpiu.
„Tačiau dažniausiai gyventojai nėra atleidžiami nuo mokėjimo įsipareigojimų neribotam laikui“, – pridūrė pašnekovė.
Padėti galėtų nebent specialiai tam priimti teisės aktai
Remdamasi kitų šalių patirtimi LBA atstovė paminėjo, kad prasidėjus konfliktui šalyje įsigalioja paketas karo meto įstatymų, taigi kredito įstaigos laikytųsi juose numatytų nuostatų.
Šiaulių banko atstovas Saulius Jarmalis paantrino, kad karas iš esmės keičia visos valstybės gyvenimą, ir dėl karo situacijos įprastai valstybės priima atitinkamus naujus teisės aktus, skirtus būtent karo ar pokario situacijai normalizuoti.
„Panašiausia situacija – COVID pandemija, kuomet buvo suteikiamos lengvatinės paskolos, paramos ir pan.
Valstybė galimai imtųsi priemonių ir dėl finansinių įsipareigojimų, susijusių su sugriautais pastatais. Pats bankas įsipareigojimų nurašyti negali, nes yra pelno siekiantis subjektas“, – aiškino pašnekovas.
Anot „Bigbank“ atstovo, sunku spekuliuoti, kokie būtų konkretūs valstybės veiksmai šiuo atveju.
„Pavyzdžiui, Ukrainoje jau metus galioja iš dalies pakeistas įstatymas dėl vartojimo kreditų, kuriuo sunaikinto ar sugadinto įkeisto turto savininkams suteikta galimybė pateikti bankams prašymą dėl paskolos grąžinimo sustabdymo arba skolos panaikinimo.
Žinoma, tam yra nustatytos atitinkamos sąlygos, pvz., turtas turi būti vienintelė šeimos gyvenamoji vieta, turi būti įrodoma, kad turtas sunaikintas ar sugadintas dėl Rusijos ginkluotos agresijos ir kt.“ – vardijo E. Arnatkevičius.
„Luminor“ atstovė atkreipė dėmesį, kad karo atveju banko sprendimai būtų priklausomi nuo Lietuvos banko sprendimų.
A. Navickė patikino, kad, nors standartinė „Luminor“ politika nenumato specialių lengvatų tokiu atveju, bankas būtų pasiryžęs remti savo klientus ir kiekvieną atvejį nagrinėti atskirai, vertinant situaciją.
Kada karo ar stichijų žalą atlygintų draudimas?
Anot LBA atstovės, nuo kredito sutarties vykdymo ir įsipareigojimų mokėti paskolą neatleistų ir stichinės ar kitos nelaimės, tokios kaip gaisras, potvynis ar net ant namo nukritęs lėktuvas.
„Jeigu NT, įsigytas už paskolos lėšas, būtų apdraustas, priklausomai nuo draudimo sutarties sąlygų, turto sunaikinimo atvejais būtų galima tikėtis paskolos (ar jos dalies) dengimo ir (ar) draudimo išmokos“, – pridūrė A. Veberaitė.
„Bigbank“ atstovas atkreipė dėmesį, kad draudimo sutartyje (polise) karas neretai nurodomas kaip nedraudiminis įvykis, todėl draudikai neįgytų pareigos kompensuoti žalą.
O stichinių nelaimių atveju, E. Arnatkevičiaus aiškinimu, viskas priklausytų nuo pačios sutarties sąlygų: „Reikėtų pasitikrinti, ar tokie įvykiai pagal draudimo sutarties sąlygas nėra laikytini nedraudžiamaisiais įvykiais.“
„Luminor“ atstovė primena griežtą Lietuvos bankų politiką, pagal kurią klientai, įsigydami būstą su paskola, privalo jį apdrausti:
„Privalomasis būsto draudimas draudžia nuo su ugnimis ir stichinėmis nelaimėmis susijusių rizikų ir nuo vandens bei trečiųjų asmenų veiksmų sukeltos žalos. Jei įvyktų kuris nors iš draudiminių įvykių, draudimas atlygintų jo padarytą žalą.“
Anot Šiaulių banko atstovo, turto sunaikinimo atveju draudimo išmoka galėtų būti nukreipiama pilnam kredito padengimui ar būsto atkūrimui, priklausomai nuo situacijos:
„Dėl šios priežasties klientai į turto draudimą turėtų žiūrėti ne kaip į prievolę, o kaip į apsaugą.“
Ar galima paskolos nemokėti, kad bankas pasiimtų sugriautą namą?
„Bigbank“ atstovo teigimu, įprastai, jei paskolos įmokos vėluoja 90 kalendorinių dienų ir daugiau, paskolos davėjas įgyja teisę, iš anksto įspėjęs paskolos gavėją, nutraukti paskolos sutartį ir pradėti priverstinį išieškojimą.
Tačiau, jei turtas yra visiškai sunaikintas ar sugadintas, jo realizavimas (pardavimas) yra arba neįmanomas, arba pilnai turimo įsiskolinimo nepadengs.
Tokiu atveju, pasak E. Arnatkevičiaus, paskolos davėjas turėtų pareigą toliau vykdyti sutartį ir atstatyti turtą savo lėšomis arba pasiūlyti paskolos gavėjui kitą tinkamą užstatą.
„Luminor“ atstovės aiškinimu, jeigu klientas sąmoningai nustotų mokėti paskolos įmokas, bankas turėtų teisę į NT ar į tai, kas iš jo liko. O nepadengta turto dalis būtų išieškoma.
A. Navickė primena, kad pasiėmus būsto paskolą NT privaloma apdrausti, minimalus būtinas draudimas grindžiamas atkuriamąja verte.
Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad minimalūs draudimo reikalavimai keliami siekiant sumažinti riziką paskolos sumai ir būsimam jos likučiui – faktinė turto vertė neretai yra didesnė už pačią paskolą.
„Todėl klientams, besidraudžiantiems būstą, visada patariame apsvarstyti galimybę pasirinkti didesnės vertės draudimo polisą, kuris dar labiau sumažintų riziką nelaimės atveju.
Jei po nelaimingo įvykio sumokėta draudimo suma vis dėlto nepadengia paskolos likučio, kliento atsakomybė už likusią skolą išlieka“, – kalbėjo pašnekovė.
