Šalyje yra beveik tūkstantis nebeveikiančių buitinių atliekų sąvartynų, keletas jų – netoli Šiaulių miesto. Tačiau kaip rodo neseniai apibendrinti Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) prie Aplinkos ministerijos atliktų tyrimų rezultatai, leistinas normas viršijanti tarša nustatyta beveik pusėje (40 procentų) tirtų senų šiukšlynų ir mažų sąvartynų, 63 proc. buitinių atliekų sąvartynų ir 80 proc. didžiųjų miesto sąvartynų. Dauguma jų yra uždaryti.
Gruntas užterštas sunkiaisiais metalais
Ekogeologiniai poveikio žemės gelmėms tyrimai, kurių metu ištirtas gruntas ir požeminis vanduo, buvo atlikti 212 senųjų sąvartynų teritorijose 2006-2012 metais. Kaip teigia LGT direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas, ribines vertes viršijanti grunto tarša nustatyta 28 senuosiuose sąvartynuose.
Dažniausiai gruntas užterštas naftos produktais ir sunkiaisiais metalais – variu, cinku, nikeliu, švinu, chromu, rečiau – gyvsidabriu ir kadmiu. Beveik pusėje tirtų sąvartynų nustatyta gruntinio vandens tarša – daugiausia azoto junginiais ir chloridais, taip pat sunkiaisiais metalais, iš kurių vyrauja nikelis ir švinas.
Atliekami stebėjimai
Sąvartynų poveikis aplinkai labiausiai priklauso nuo jų dydžio ir sukauptų atliekų kiekio. Seniesiems sąvartynams, kuriuose paliktos atliekos, buvo sudarytos poveikio požeminiam vandeniui stebėsenos programos. Šio vandens monitoringas 2006-2012 m. buvo atliekamas 101 sąvartyne. Tyrimų rezultatai rodo, kad daugumos sąvartynų poveikis gruntiniam vandeniui yra lokalus.
Tačiau dideli sąvartynai, kuriuose yra palankios hidrogeologinės sąlygos taršai sklaidytis, teršia ir aplinkinių teritorijų gruntinį vandenį. 2012 m. duomenimis, 64 sąvartynų (iš 98) gruntiniame vandenyje ribines vertes viršijo kai kurios cheminės medžiagos – amonis, chloridai, nitratai, sunkieji metalai.
Senieji buitinių atliekų sąvartynai buvo tvarkomi išvežant atliekas ir atkuriant gamtinę aplinką arba buvusias atliekas sutankinant ir perdengiant izoliacinėmis medžiagomis, įrengiant filtrato surinkimo sistemas ir taip sumažinant galimą jų neigiamą poveikį aplinkai. Tačiau anksčiau į požemį patekusi tarša dar bus kurį laiką juntama. Požeminio vandens monitoringo rezultatai turėtų parodyti, kada ji sumažės iki leidžiamo lygio.
Uždarymas kainuoja
Šiaulių odos gamyklai „Stumbras“ prieš 14 metų nutraukus veiklą, Aukštrakiuose, Šiaulių rajone, liko šiai įmonei priklausęs odų pramonės atliekų sąvartynas. Sąvartyną pernai uždarė UAB „Toksika“, kelis dešimtmečius turėtų būti atliekami stebėjimai. Uždarymui prireikė 10,5 milijono litų, kurie buvo gauti iš Europos Sąjungos fondų ir šalies biudžeto. Dar po 20 tūkstančių litų kasmet kelis dešimtmečius kainuos sąvartyno priežiūros darbai.
Sąvartynas reikalauja ir tolesnės priežiūros, truksiančios dar kelis dešimtmečius, nes jame suvežtos atliekos stabilizuotos ir jos irs daug lėčiau, teigia sąvartyną prižiūrinčios bendrovės atstovai. Uždarant sąvartyną buvo stabilizuoti ir nusodinti skystos būklės sunkieji metalai, pašalintos apvalytos skystos atliekos ir uždengtas sąvartynas, saugiai kaupuose palaidojant likusias pavojingas kietas atliekas.
Sąvartynų tik daugėja
Tačiau uždarius vieną sąvartyną, į jo vietą „stoja“ kitas. UAB „Toksika“ planuoja Šiaulių pašonėje pavojingų atliekų sąvartyno įrengimo darbus. Konkursą laimėjęs rangovas UAB „Plungės lagūna“ per artimiausius dvylika mėnesių UAB „Toksika“ Šiaulių filialo teritorijoje pastatys keturių sekcijų pavojingų atliekų sąvartyną, kurio atliekų kaupo dugno plotas sudarys apie 7880 kvadratinių metrų.
Kaip rašoma pranešime spaudai, sąvartyno projekto tikslas – sukurti reikiamus pavojingų atliekų šalinimo pajėgumus. Tam pasiekti darbų rangovas UAB „Plungės lagūna“ sąvartyne įsipareigojo įrengti pavojingų atliekų stabilizavimo barą, įdiegti stabilizavimo technologijas ir išbandyti jas nepertraukiamu vieno mėnesio laikotarpiu. Įmonė taip pat parengs pavojingų atliekų techninius ir technologinius reglamentus, visas reikalingas darbų saugos ir sveikatos instrukcijas bei visą kitą dokumentaciją, užtikrinančią sklandžią pavojingų atliekų sąvartyno veiklą.
