Pastarosiomis dienomis užsienio spaudos komentaruose vyravo Prancūzijos politiko Dominique'o Strausso-Kahno sukeltas skandalas. Tik vieni labiau akcentavo tai, jog, kaip rašė Paryžiaus „Figaro“, jis „tikrai nebebus kitu Prancūzijos prezidentu“, o antri visų pirma būgštavo dėl Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir visos Europos finansų politikos ateities.
Kaip pirmadienį rašė Bylefeldo dienraštis „Westfalen-Blatt“, „pačiame skolų krizės įkarštyje suimtas TVF vadovas – tokio dalyko Europai reikia mažiausiai. TVF yra reikšminga institucija. Jam vadovaujantis asmuo turi laikytis išdidžiai ir rodytis kaip nusipelnęs pasitikėjimo“.
Panašiai atsiliepė ir Frankfurto kairiųjų dienraštis „Rundschau“: „Skandalas supurto Tarptautinį valiutos fondą tokiu metu, kai jo reikia daugiau nei bet kada anksčiau kaip skolų krizės valdytojo. Nuo Graikijos ligi Portugalijos – visą laiką šen bei ten įsiplieskia gaisro židiniai, kuriuos ši pasaulinė organizacija privalo gesinti. Krizė dėl pasitikėjimo ja pačia – tai paskutinis dalykas, kurio TVF dar trūko“.
Pasak Tokijo dienraščio „Mainichi Shimbun“, „tenka būgštauti, kad TVF sprendimai užsidels. Politinis vakuumas gali turėti pasekmių pasaulio ekonomikai. Tai ypač sunku Europos Sąjungai, kuri, išėjus D. Straussui-Kahnui, praranda svarbų partnerį“, – rašė Japonijos sostinės laikraštis.
Tiesa, beveik visi laikraščiai vienbalsiai pabrėžė, kad D. Straussas-Kahną reikia laikyti nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta teisme. Tačiau, kaip rašė Frankfurto dešiniųjų laikraštis „Allgemeine“, taikyti jam nekaltumo prezumpciją „būtų lengviau, jeigu jo biografijoje nebūtų kai kurių faktų, leidžiančių daryti išvadą apie jo, tarkime, hiperaktyvų seksualumą.
Bet kas dabar primetama TVF viršininkui, nebeturi nieko bendro su tuo, ką su pasigardžiavimu platina geltonosios spaudos puslapiai. Tai tokio lygio priekaištai, kad, jeigu jie pasitvirtintų, be jokio „ar“ ir „bet“ prisišauktų griežtų baudžiamųjų sankcijų.
TVF D. Straussas-Kahnas jau gavo į akį dėl vieno skandalo su moterimi. Bet kadangi nebuvo kliudyti baudžiamojo kodekso straipsniai, tada dar buvo galima su trupučiuku tolerancijos įžvelgti čia veikiant amerikietiškąjį puritonizmą.
Bet kaip dabartinė byla besibaigtų, D. Straussas-Kahno vardas TVF taip suterštas, kad jis pajus didžiulį spaudimą atsistatydinti. Tačiau pats TVF vadovų kaitą pergyvens“, – įsitikinęs dienraštis Frankfurter Allgemeine“.
Tuo mažiau tikras Malmės dienraštis „Sydsvenska Dagbladet“. Jo nuomone, „sunku įsivaizduoti, kad tokią centrinę figūrą, kaip D. Straussas-Kahnas, bus lengva pakeisti. Jis juk vaidino svarbų vaidmenį kuriant Europos Sąjungos bei TVF gelbėjimo paketą Graikijai.
Jo iškritimas gali paveikti atskirų stovyklų galios pusiausvyrą – ne tik Graikijos klausimu, bet ir kitų vos ant kojų bepastovinčių euro zonos šalių atžvilgiu“.
Šiai nuomonei pritarė ir Londono „Times“. Jis rašė, kad „D. Strausso-Kahno suėmimas į kampą įvarė ne tik patį TVF, bet ir keletą finansiškai pažeistų valstybių Europoje, kurių ekonomikos ateitis priklauso nuo TVF išmaldos.
Kas dabar beįvyktų toliau, galimybė, kad D. Straussas-Kahnas greitai sugrįš į TVF, maža. Tuo tarpu viena pasaulyje svarbiausių finansinio reguliavimo institucijų bus praradusi smūgio jėgos – kaip tik tokiu metu, kai pasaulis traukiamas į valstybinių skolų krizių verpetą“.
Miunchene leidžiamas Pietų Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“ sutiko, kad „D. Strausso-Kahno karjera baigta“, bet pridūrė, jog „tam tikru būdu jisai buvo idealus TVF vadovas dabartiniams laikams. Todėl įpėdinio paieškos bus tuo sunkesnės.
Esama visapusiškai įtikinamos kandidatės Prancūzijos finansų ministrės Christine Lagarde asmenyje. Tačiau ar turėtų naujasis vadovas ar naujoji vadovė tikrai atkilti iš Europos?“ Šį klausimą, – teigė Pietų Vokietijos dienraštis, – kelia vis daugiau besivystančiųjų šalių.
„Iki šiol nerašytosios taisyklės Vašingtone nurodė, kad TVF visada vadovautų europietis, o Pasaulio bankui – amerikietis. Tačiau prieš metus pats D. Straussas-Kahnas pareiškė, jog kitas TVF direktorius turėtų būti neeuropietis. Dabar jo asmeninis nuopuolis Niujorke gali kaip tik prie šio tikslo priartinti“.
„Kad galutinis sprendimas priklauso nuo Jungtinių Amerikos Valstijų“, – įsitikinęs Hamburgo ir Berlyno dienraštis „Welt“. Tačiau kaip tik dėl to, tęsė jis, „labai gali būti, kad prezidentas Barackas Obama TVF vadovo poste labiau norėtų matyti besivystančios šalies atstovą, nes Amerika iš tokių valstybių tikisi daugiau paramos sprendžiant globalines problemas negu iš susiskaldžiusios Europos, kuri kaip sąjungininkė seniai nebelaikoma patikima“.
Galop, D. Strausso-Kahno kritimas sumaišė kortas socialistams, besirengiantiems kitų metų prezidento rinkimams, kuriuose jis būtų galėjęs tapti rimtu varžovu dabartiniam prezidentui Nicolas Sarkozy, jau ir taip stipriai spaudžiamam iš kraštutinės dešinės Marine Le Pen.
Tačiau Vokietijos verslo dienraštis „Handelsblatt“ nurodė, jog bent finansų ir ekonomikos klausimais abu prancūzai vyrai daugmaž sutarė. Anot šio laikraščio, „iškritus D. Straussui-Kahnui, N. Sarkozy praranda svarbų sąjungininką sėkmingai užbaigiant Prancūzijos vadovavimą grupėms G20 ir G8.
Vis dėlto finansų rinkų reguliavimo ir kovos su ūkio pusiausvyros nebuvimu klausimais N. Sarkozy ir D. Straussas-Kahnas tarptautinėje arenoje veikė išvien. Abu stengėsi iš TVF padaryti kažką panašaus į pasaulio ūkio vyriausybę“.
Mykolas Drunga
