Nors Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) yra parengusi ne vieną programą, kuri turėtų pritraukti pedagogus dirbti mokyklose, net ir per krizę, kai žmonės baiminasi netekti darbo, Lietuvos mokyklose pedagogų vis dar trūksta, rašo „Respublika“.
Per devynis mėnesius Lietuvos darbo biržoje (LDB) buvo užregistruoja 516 laisvų darbo vietų mokytojams, darbo ieškodami užsiregistravo 672 mokytojai.
Kiek trūksta mokytojų - nežinia
Nors pagal LDB duomenis atrodytų, kad darbo ieškančių mokytojų yra daugiau negu laisvų darbo vietų, ŠMM sekretoriaus Alvydo Puodžiuko teigimu, šiuo metu reikėtų dar apie 200 pedagogų.
„Šių metų rugsėjį į mokyklos bendruomenę įsiliejo per 550 naujų, jaunų mokytojų. Dalyje mokyklų vis dar trūksta mokytojų kelioms pamokoms, o dalyje - ir visai darbo dienai, ypač tiksliųjų mokslų, informatikos ir užsienio kalbų specialistų. Jei gerai prisimenu duomenis, šiuo metu trūksta apie poros šimtų mokytojų, kurie mokyklose turėtų visą pedagoginį krūvį“, - sakė A.Puodžiukas.
Ministerijos sekretoriaus teigimu, Vilniuje šiuo metu labiausiai trūksta kalbų mokytojų, o tiksliųjų mokslų - Klaipėdos regione. „Nėra taip, kad kurioje nors savivaldybėje arba apskrityje yra didžiulis trūkumas. Manau, kad duomenys yra pasiskirstę maždaug po lygiai“, - sakė A.Puodžiukas.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko Alekso Bružo teigimu, šis skaičius yra gerokai didesnis.
„Ministerija pateikia duomenis, kad šiuo metu trūksta apie pusės tūkstančio mokytojų. Nors aš esu girdėjęs, kad trūksta apie 2000 pedagogų. Tačiau labai daug mokytojų dirba gerokai didesniais krūviais, negu leidžia mūsų įstatymai. Pagal mūsų įstatymus mokytojai gali dirbti 36 valandas, o kai kur jie dirba ir per 40 valandų“, - sakė LŠDPS pirmininkas.
Be to, yra tokių mokyklų, kuriose trūksta specialistų, tačiau darbo krūvis yra nedidelis - tik 8-10 pamokų per savaitę. Tad yra pedagogų, kurie dirba viršvalandžius tiek savo pagrindinėse darbovietėse, tiek papildomai. Todėl, A.Bružo teigimu, nors sakoma, kad mokytojų trūksta apie 500, šis skaičius nėra visai tikslus.
Senieji dirba viršvalandžius
A.Puodžiukas teigė, kad ministerija yra radusi būdų, kaip kompensuoti pedagogų trūkumą. „Su profesinėmis sąjungomis esame suderinę, kad pedagogai gali dirbti didesniu darbo krūviu - iki 40 valandų per savaitę. Tai leidžia savivaldybių švietimo skyriai. Manau, problema buvo išspręsta. Nelabai tikėčiau, kad Lietuvoje dar yra mokyklų, kuriose nevedamos pamokos dėl mokytojų stygiaus“, - sakė ministerijos sekretorius.
Be to, kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Ignalinos, iš savo biudžeto moka mokytojams priedus, kad paskatintų juos ateiti dirbti į mokyklas.
Ministerijos sekretorius priminė ir parengtą įstatymo pataisą, numatančią, kad mokyklose gali mokyti ir studentai, baigę ne pedagogines studijas, tačiau jie per dvejus metus turės įgyti ir pedagogo kvalifikaciją.
Tačiau, A.Bružo nuomone, ši pataisa nėra gera, nes neišsprendžia problemos, o tik parodo, kad ministerija kažką daro.
„Didžiausia problema yra kaimuose, nes didžiuosiuose miestuose nors mokytojai ir dirba didesniais krūviais, kaip nors susitvarko, o kaime nėra kam mokyti. Ir mintis, kad į mokyklas gali ateiti dirbti ir studentai, gal ir nebloga, bet kur jie gali dirbti? Tik didžiuosiuose miestuose, nes ten yra universitetai. O kaimuose ir toliau lieka problema neišspręsta. Be to, studentams žadama valstybės parama. Kaip tada jaustis seniesiems mokytojams, kurie turi didelį darbo stažą?“ - apie nelygybę kalbėjo profesinės sąjungos pirmininkas.
Agnė Vaitasiūtė
